Daugiabutyje, esančiame Pavilnyje, Marija dar prieš nelaimę gyveno kartu su savo broliu. Visgi, dėl netinkamų gyvenamųjų sąlygų vaikams, jai teko palikti brolį gyventi vieną.
„Su vaikais gyvename nuomojamame bute, tačiau nuo gaisro nukentėjęs butas priklauso man ir mano broliui. Jis pastaraisiais metais ten gyveno vienas, o man teko išsikraustyti, nors ir labai to nenorėjau.
Likti ten negalėjau, nes nebuvo tinkamos sąlygos auginti vaikus. Visą gyvenimą buvome pripratę kartu gyventi, o teko išsiskirti, todėl brolis rūpintis savimi liko vienas“, – tą kartą aiškino M. Belkina.
Šiandien moteris pasakoja, kad toks išsiskyrimas jiems su broliu yra itin sudėtingas. Marija teigia, kad kiekvieną kartą atvykus pas brolį ją apima nerimas, matant sąlygas, kaip jis gyvena.
Anot pašnekovės, jos brolis Vytautas šiuo metu gyvena toje pačioje teritorijoje, tačiau vasarnamyje, kurį už suaukotus žmonių pinigus Marija jam padėjo įsigyti. Pašnekovė pasakoja, kad nors namas ir apšiltintas, vis tik, jame nėra nei normalios santechnikos, nei vandens. Iki šulinio taką jam apsunkina išrausti keliai.
Be to, moteris priduria, kad net ir pro apšiltintą stogą per lietų vis laša vanduo. Marija net ėmė svarstyti, ar darbininkai nebus pasinaudoję situacija, matydami, kad Vytautas yra aklas.
„Brolis vis sako, kad norėtų gyventi kartu, kad viskas būtų kaip anksčiau. Ir pati suprantu, kad turime būti šeima kaip kumštis.
Jaunesnysis brolis yra išvykęs į Vokietiją, nusispjovęs į viską. Šiuo metu man sulakstyti pas brolį nėra laiko, nes dirbu darbo valandomis socialine darbuotoja, o vakarais reikia rūpintis vaikais“, – pasakoja ji.
Kiek Marija išgali, tiek apsilanko pas brolį. Ir nors Vytautas stengiasi neparodyti seseriai, kad jam yra sunku, visgi M. Belkina teigia pati suprantanti situaciją, kai pamato, kaip atrodo brolio šaldytuvas, lova bei jis pats.
Nemato nuo vaikystės
Pasiteiravus, kodėl ji negali gyventi kartu su broliu, moteris atsako, kad nė viena padėtis nėra tinkamiausia. Gyventi pas brolį su vaikais ji negali dėl to, kad ten nėra nei vandens, nei normalių gyvenamųjų sąlygų.
Vytautas taip pat negali atsikraustyti pas Mariją, kadangi bute visiems neužteks vietos, o ir ši aplinka jam nėra pažįstama taip gerai, kad šis galėtų likti vienas.
Visgi, išimtimi taps žiema, kadangi ir pati Marija sako, jog jeigu brolis liks gyventi vasarnamyje, jis paprasčiausiai mirtinai sušals.
Marijos brolis Vytautas Piškinas nemato nuo vaikystės, kuomet buvo partrenktas automobilio. Marija teigia, kad tada teisybė nebuvo rasta – kaltininkas pabėgo, o, pasak jos, policija nenorėjo nieko aiškintis ir ieškoti kaltų:
„Pirmos grupės neįgalų asmenį paliko vieną, nei operacijos, nieko jam nepasiūlė. Brolis visada buvo atstumas. Dar ir pats sakydavo, kad valstybė jam, aklam, niekaip nenori padėti. <...>
Man buvo be galo gaila palikti gyventi brolį vieną, nors kaip jau ir pasakojau, kreipiausi visur, kur tik galėjau, pagalbos, kad atsirastų galimybė gyventi kartu.
Ten brolis jau žinojo visą teritoriją, namus, kur ir kas yra, todėl nenori gyventi kartu su manimi, nuomojame bute ir būti, kaip jis sako, našta.“
Dar praėjusių metų žiemą moteris kreipėsi pagalbos į savivaldybę, kad galėtų su broliu sulaukti paramos dėl būsto. Pasak jos, buvo siūlymas nuomotis socialinį būstą, tačiau jo būtų tekę laukti kelis mėnesius. Nuomojamą būstą Marija buvo susiradusi ir pati, tačiau kompensacijos už jį taip pat nepavyko sulaukti.
Prašo padėti
Vis dėlto, M. Belkina pasakoja, kad šiuo metu jos brolis turi vienintelę svajonę. Ne tik vėl gyventi drauge kartu, tačiau ir turėti būstą, kuriame būtų tinkamos sąlygos.
„Brolis vis sako, kad norėtų įsigyti namą ar bent jau jį pasistatyti, kad gyventume drauge. Vis taupome, taupome, tačiau tokiam pirkiniui yra reikalingi labai dideli pinigai.
Brolis gauna neįgalumo išmoką, ir aš vis nuo algos bandau pasitaupyti. Ieškome ir galimybių, galbūt yra išperkamoji nuoma, kuomet sumokėjus įnašą, galėtume mokėti nuomą, tačiau jau už savo būstą.
Todėl ir norime paprašyti žmonių pagalbos, gal jie kažką žino, gali pagelbėti ar tai finansiškai, ar statybinėmis medžiagomis. Ir prieš tai už paaukotus žmonių pinigus bandėme susitvarkyti, kaip galėjome, nes reikia parodyti, ką padarėme už suteiktus pinigus.
Dabar matyti, kaip brolis gyvena, yra labai skaudu, nes taip neturi būti. Jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kad ir kaip jis stengiasi to neparodyti…“, – sako Marija.
Susipažinti su šeimos istorija bei situacija, kuria Marija dalinosi praėjusių metų žiemą, galite čia.
Prisidėti prie šeimos gerovės galite šiais rekvizitais: LT347044060008040786 Vytautas Piškinas arba tiesiogiai susisiekti su Marija. Jos telefono numeris: 860138113.
