Skirtingai nuo širdies priepuolio, skausmas nekyla iš centro ir „neplinta“ kitose kūno vietose. Ir, vėlgi, priešingai nei širdies priepuolis, prieširdžio griebimosi sindromas nesukels kitų simptomų, tokių kaip vėmimas.
Vietoj to, skausmas yra jaučiamas krūtinės priekyje ar šone esančioje srityje, paprastai ne didesnėje kaip vieno ar dviejų pirštų galų pločio. Iš čia kilo pavadinimas „prieširdžio“, reiškiantis „priešais širdį“.
Kvėpavimas gali sustiprinti skausmą, o kai kuriems žmonėms paviršutiniškas kvėpavimas gali kaip tik padėti susilpninti simptomus. Kiti sako, kad vienas gilus įkvėpimas gali išprovokuoti „sprogimo pojūtį“, kuris išsprendžia problemą.
PCS išnyksta taip pat greitai ir staiga, kaip atsiranda, o skausmas paprastai trunka nuo 30 sekundžių iki trijų minučių. Jokių kitų simptomų nėra, nėra ir išliekančių požymių. Tačiau nors tai labai labai retai yra kenksminga ir praeina savaime, tai gali sukelti nerimą, o pasikartojantis paviršutiniškas kvėpavimas gali sukelti galvos svaigimą.
Šis jausmas, dar vadinamas Texidor‘s Twitch, gali būti (klaidingai) supainiotas su širdies priepuoliu, tačiau iš tikrųjų tai yra itin dažna būklė, linkusi atsirasti paauglystėje ir tik suaugus.
Taip pat buvo pranešta, kad šis skausmas gali pasireikšti ir vaikams nuo šešerių bei vyresniems suaugusiesiems.
Taigi, kas sukelia šį skausmą? Tiesa, mes tiksliai nežinome, kas sukelia šį priepuolį, tačiau dauguma ekspertų mano, kad skausmą sukelia nervų dirginimas ar jų suspaudimas krūtinplėvėje (pleuroje). Vis dėlto, šio skausmo nesukelia širdies ar plaučių pažeidimai.
Nors tai nėra piktybinis sindromas, jei nėra gretutinės širdies ligos (ką sveikatos priežiūros specialistas turėtų atmesti), tai gali būti labai nepatogu.
Apmaudu, kad šiuo metu nėra garantuoto vaisto ar gydymo, tačiau yra tam tikrų situacijų, kurios gali paskatinti ataką – ir jų galima išvengti. PCS paprastai užklumpa ramybės būsenoje (bet niekada miegant) ir dažnai tada, kai žmogus būna palinkęs arba staigiai pakeičia laikyseną.
Taigi, priepuolio rizika gali būti bent kiek sumažinta sėdint tiesiai. Kas, be abejo, skamba kaip muzika tėvų ir mokytojų ausims.
Laimei, kaip breketai ir paauglystės spuogai, iš šio skausmo išauga dauguma žmonių. Epizodai retėja senstant ir paprastai visiškai sustoja, kai sulaukiame 20-25 metų.
