Anot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės daktarės Rasos Jančiauskienės, nepakankamas visuomenės informavimas ir tai, kad ankstyvose stadijose liga neturi ryškių simptomų, lemia ir santykinai didelį mirtingumą nuo šios vėžio formos.
„Žarnyno vėžys ankstyvosiose stadijose yra viena sėkmingiausiai gydomų vėžio formų – diagnozavus jį pradinėje stadijoje tikimybė visiškai išgyti siekia 90 procentų, o antroje stadijoje – maždaug 70 nuošimčių. Visgi, išsivysčiusiose šalyse žarnyno vėžys yra antra vėžio forma pagal sukeliamų mirčių skaičių, – teigia dr. R. Jančiauskienė. – Vadinasi, didžioji dalis atvejų tiesiog diagnozuojami per vėlai.“
Prie vėlyvo ligos diagnozavimo, pasak dr. R. Jančiauskienės, prisideda ir tai, kad apie žarnyno vėžį neretai vengiama atvirai kalbėti.
Nors žarnyno vėžio simptomai ankstyvosiose stadijose nėra ryškūs, tačiau ženklus, kurie gali signalizuoti apie pavojingą ligą, pastebėti įmanoma. Kraujas išmatose, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas be jokios aiškios priežasties, pilvo skausmai ar ženklus bei nepaaiškinamas svorio netekimas – visi šie požymiai turėtų paskatinti apsilankyti pas gydytoją.
„Šiuos simptomus ypač rimtai vertinti turėtų žmonės, perkopę į šeštą dešimtį, nes tokio amžiaus rizika susirgti žarnyno vėžiu yra didžiausia“, – sako dr. R. Jančiauskienė.
Pasak medikės, patikimiausia priemonė kovoti su žarnyno vėžiu yra įvairūs profilaktiniai tyrimai – nuo slapto kraujo išmatose tyrimo iki kolonoskopijos.
„Sulaukus penkiasdešimties, net ir nesant ligos simptomų, naudinga atlikti kolonoskopiją. Jeigu jos metu nenustatoma jokių patologinių pokyčių žarnyne, kolonoskopiją užtektų pakartoti po dešimties metų, nes žarnyno vėžys vystosi lėtai“, – teigia dr. R. Jančiauskienė.
Šiuo metu Lietuvoje yra prieinami ir naujausi žarnyno vėžio gydymo būdai. Pagrindinis ankstyvųjų stadijų žarnyno vėžio gydymo būdas – chirurginė operacija, kuri gali būti derinama su radioterapija bei chemoterapija. Aptikus vėžį vėlyvoje stadijoje, paprastai gydoma priešnavikiniais vaistais – chemoterapija.
Pastaraisiais metais chemoterapija sėkmingai derinama su biologine taikinių terapija, kuri padeda efektyviau gydyti piktybinius navikus tame tarpe ir žarnyno vėžį. Biologinė terapija veikia taikinius, esančius vėžinėje ląstelėje arba naviko aplinkoje.
Storosios žarnos vėžys – yra antra pagal dažnumą vėžio forma. Lietuvoje kasmet išaiškinama apie 1400 naujų šios ligos atvejų. Dažniausiai liga aptinkama 60–75 metų amžiaus žmonių grupėje. Maždaug 25 procentai sergančiųjų žarnyno vėžiu kreipiasi į medikus tik tada, kai jiems nustatoma ketvirta vėžio stadija. Net ir tokiu atveju, jei metastazės yra tik kelios ir viename organe, jas galima operuoti. Po tokios operacijos pasveiksta 30–40 proc. pacientų.
