• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasaris – apgaulingas mėnuo. Dar ne pavasaris, bet dienos ilgėja, saulutė kyla vis aukščiau ir kambariniai augalai gauna daugiau šviesos. Tačiau už lango – neseniai iškritęs dar nematytas šią žiemą dyvas – sniegas ir pirmasis šaltukas.

Vasaris – apgaulingas mėnuo. Dar ne pavasaris, bet dienos ilgėja, saulutė kyla vis aukščiau ir kambariniai augalai gauna daugiau šviesos. Tačiau už lango – neseniai iškritęs dar nematytas šią žiemą dyvas – sniegas ir pirmasis šaltukas.

REKLAMA

Kambariniai augalai nežino, ar jau pabusti iš žiemos miego, ar laukti tikro pavasario.

Paprastas būdas drėkinti

Dauguma kambarinių gėlių patalpose gerai jaučiasi tik tol, kol kambariuose pradeda šilti radiatoriai. O kai už lango spusteli šaltukas, įkaitę radiatoriai dar labiau išsausina orą. Daugeliui iš šiltų kraštų atkeliavusių augalų tai nelabai patinka, nes jie mėgsta ne tik šiltą, bet ir drėgną orą.

Vėlyvą rudenį ir žiemą didelė dalis kambarinių gėlių pradeda skursti: ruduoja ir džiūsta jų lapų galiukai, gelsta ir krenta kai kurie lapai. Šie požymiai paprastai rodo, kad pablogėjo augimo sąlygos. Patyrę augintojai žino, ką daryti, kad ir šaltuoju metų laiku kambariniai augalai atrodytų gražiai.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak patyrusių gėlininkų, pirmiausia reikia drėkinti kambario orą. Tai galima daryti purkštuvu drėkinant orą ar tiesiog papurškiant vandens ant augalų bent kelis kartus per dieną.

REKLAMA

Galima ant radiatorių pakabinti specialius keraminius drėkintuvus, kurie pripildomi vandens. Parduodami ir elektriniai oro drėkintuvai.

Paprasčiausias būdas – į gilesnį vazono padėkliuką pridėti akmenėlių ar keramzito granulių, ant kurių pastatomas augalo vazonas, ir pripilti vandens.

Vazono apačia to vandens neturėtų siekti. Vanduo iš padėklo pamažu garuos, sudarydamas drėgnesnį mikroklimatą augalui.

REKLAMA
REKLAMA

Kur sausa, ten kenkėjai

Ne visi žino, kad ten, kur sausa ir šilta, kambarinius augalus apninka voratinklinės erkutės. Žmonėms voratinklinės erkutės nepavojingos ir plika akimi net neįžiūrimos, nes nesiekia nė 1 mm.

Voratinklinės erkės paprastai įsitaiso lapų apačioje ir po truputį siurbia augalo sultis. Augalui smarkiau jos pakenkia, jei jų kolonijos didelės. Tada lapai pradeda geltonuoti ir kristi.

Kad kambarinį augalą apniko voratinklinės erkutės, suprasti galima tik atidžiai apžiūrėjus lapus, nes jų apačioje matyti nedideli, vos nago dydžio voratinkliai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geriausios priemonės kovai su šiais kenkėjais – oro drėkinimas, lapų purškimas vandeniu ir augalo maudymas. Bent kartą per savaitę augalą reikia nunešti į vonią ir gausiai perlieti stiproka drungno vandens srove. Tai nepadės visiškai išnaikinti kenkėjus, bet gerokai sumažins jų kiekį.

Erkutes, kaip ir kitus kambarinių augalų kenkėjus (baltasparnius, skydamarius ir kt.), visiškai išnaikinti padėtų pesticidai, bet kambariuose nesinori naudoti cheminių preparatų, kurie vėliau pasklis kambario ore ir kuriuos įkvėpsime.

REKLAMA

Augalai – skirtingi

Kita bėda, dėl kurios kenčia augalai, yra šviesos trūkumas. Ypač tai juntama lapkričio–sausio mėnesiais, kai dienos trumpos ir apniukusios. Tada augalai beveik nustoja augti, o jei ir išleidžia kokį lapelį ar stiebelį, jis būna ištįsęs, pablyškęs.

Vienintelė galimybė padėti augalui – pastatyti vazoną ant šviesiausios palangės. Tiesa, kai kurie gėlių augintojai jas papildomai apšviečia lempomis, bet retas turi laiko ir galimybių taip „žaisti“ su kambarinėmis gėlėmis, tad joms tenka iškentėti tą tamsųjį laikotarpį.

REKLAMA

Prieš statant vazonus su gėlėmis ant palangės būtina prisiminti, jog žiemą dažnai radiatoriai dirba visu pajėgumu. Todėl gėles venkite statyti labai arti radiatorių ar kitų šilumą skleidžiančių įrenginių.

Nepaisant to, kaip dažnai gėles laistysite, jos greitai perdžius ir ims mesti lapus. Sauso ir karšto oro ypač nemėgsta marantos, tilandsijos, kalatėjos, orchidėjos ir paparčiai. O štai kaktusai, dracenos, sansevjeros, priešingai – tokias sąlygas mėgsta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gėlės mėgsta ne tik skirtingą temperatūrą, bet ir drėgmę. Pavyzdžiui, 18–25 laipsnių šilumą mėgsta margenis, maranta, sansiverija ir sanpaulija, Amazonės lelija, antūris, karališkoji begonija, difenbachija. Dėl to pasirūpinkite, kad žiemą šios gėlės būtų patrauktos nuo langų.

Žemesnę temperatūrą (12–18 laipsnių šilumą) mėgsta katilėliai, lantanai, kinrožės, šilokai, fikusai. Jei negalite gėlių perkelti į vėsesnę patalpą, tokiu atveju patariama augalus statyti arčiau balkono durų ar lango.

REKLAMA

Kaip laistyti žiemą?

Daugelio kaktusų ir sukulentų, kurie užaugina storus ir mėsingus lapus ar stiebus, žiemą laistyti beveik nereikia. Kiti augalai taip pat laistomi daug mažiau. Žemės paviršius geriau tegu būna sausas nei šlapias.

Žiemą laistydami kambarinius augalus stenkitės, kad vandens nepakliūtų ant lapų, nes tai gali sukelti puvinius. Paliejus po 0,5–1 val. likusį vandenį iš lėkštelės reikia išpilti, nes stovintis vanduo pūdo šaknis.

REKLAMA

Be to, rudenį ir žiemą kambarinių augalų nereikia tręšti, nes jie turi ilsėtis, nebeleisti naujų lapų, nekrauti naujų žiedų. Tręšiami tik tie augalai, kurie žydi: plokštenis, dar vadinamas kalėdiniu kaktusu, puošnioji karpažolė (kitaip – puansetija), orchidėja.

Žiemą kambarinių augalų nereikia laistyti dažnai ar labai gausiai. Per drėgna vazono žemė – kur kas blogiau nei trumpalaikė sausra. Geriausia vandenį pilti į lėkštelę po vazonu, tuomet augalas atsigers, kiek norės. Per didelė drėgmė gali raginti augalus stiebtis į viršų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žiemą žydinčius augalus (ciklamenus, orchidėjas ir kt.) reikėtų laistyti šiltu vandeniu, nes priešingu atveju bus pažeidžiamos augalo šaknys. Jei namuose oras labai sausas, rekomenduojama augalų lapus kasdien nupurkšti kambario temperatūros ištirpusio sniego vandeniu. Purkšti negalima tik žydinčių augalų.

Šaltuoju metų laiku kambarinių augalų tręšti beveik nereikia. Patartina dažniau tręšti tik kai kuriuos augalus, pavyzdžiui, baltažiedžius čėrus, kalijas, ciklamenus.

REKLAMA

Prieš tręšdami šioms gėlėms skirtomis trąšomis, pirmiausia sudrėkinkite vazonėlio žemę – tai apsaugos augalų šaknis nuo galimo nudeginimo. Tręšimui tinka ir kai kurios vaistažolės. Kartą per savaitę augalus galima palieti silpnu dirvinių asiūklių arba ramunėlių nuoviru.

Reguliariai kambario temperatūros vandeniu laistome tik žiemą žydinčius kambarinius augalus: ciklamenus, klivijas, meilenius, kolumnėjas, raktažoles, begonijas, sanpaulijas, orchidėjas, bromelijas. Juos kartą per mėnesį patręšiame mineralinėmis trąšomis.

REKLAMA

Nors šiemet gamta ir pagailėjo sniego, kai kurie gėlininkai rekomenduoja ištirpusio sniego vandeniu laistyti kambarinius augalus.

Tereikia lauke prisikasti kibirą ar vonelę švaraus sniego ir palikti jį nakčiai šiltoje patalpoje, kad sušiltų iki kambario temperatūros. Minkštas ištirpusio sniego vanduo labai patinka kambariniams augalams.

Skersvėjis – ne draugas

Daugelis kambarinių augalų nemėgsta ir skersvėjų, ypač kai pastatomi ant palangės, o langas kartais atidaromas vėdinant kambarį.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat augalai nemėgsta, kai jų lapai liečiasi prie šalto stiklo. Dažnai žiemą kambariniai augalai nukenčia, kai nuo lango pusės ateina šalto oro masė, o iš kitos pusės juos kaitina radiatorius. Tada jie atsiduria kontrastingoje aplinkoje.

Visas netinkamas sąlygas ir negalavimus kambarinės gėlės parodys išvaizda: jų lapai nuleips, pagels ir kris, pradės džiūti lapų galiukai.

Tad norint džiaugtis gyvybingais kambariniais augalais, tenka skirti jiems šiek tiek daugiau dėmesio, kad būtų galima išvengti neigiamo aplinkos poveikio padarinių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų