Gydytojas kardiologas Robertas Pranevičius, šiuo metu žinias gilinantis „Medical University of Graz“, apžvelgia, kokios pagrindinės priežastys lemia tokią statistiką Lietuvoje, ir akcentuoja, kad viso to būtų galima išvengti laiku taikant prevencines priemones.
Mitai apie širdies sveikatą vis dar gajūs
Klaidingi įsitikinimai apie širdies sveikatą dažnai trukdo tinkamai priežiūrai arba gydymui, nes šio organo ligos išraiška nebūtinai būna ūmi. „Kilo Health” gydytojas kardiologas R. Pranevičius pabrėžia, kad dažnai pasitaikanti nuomonė, jog žmogus yra per jaunas pradėti rūpintis savo širdies veikla, yra klaidinga, rašoma pranešime spaudai.
„Šis įsitikinimas tikrai yra vienas dažniausiai pasitaikančių mano praktikoje. Deja, duomenys rodo ką kita. Aktyviai ieškoti rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti jau reikėtų vyrams per 40, o moterims – per 50 metų, kartais net ir anksčiau. Tokia liga kaip arterinė hipertenzija ar padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje pirminėje stadijoje nesukelia diskomforto, pacientui neskauda, todėl į šiuos rizikos veiksnius nekreipiama dėmesio iki akimirkos, kai jau vėluojama ar net būna per vėlu“, – teigia kardiologas.
Specialistas pratęsia, kad kitas aktualus mitas, jog vaistus galima vartoti nereguliariai. Deja, jau pasirodžius minėtiems simptomams, žala dažnai yra negrįžtama, todėl vaistų vartojimas yra kertinis veiksnys. Dažnai pacientai remiasi artimųjų patirtimis, neaiškiais publicistiniais straipsniais, nerimauja dėl didelio skaičiaus tablečių, tad vaistus ima vartoti netinkamai. Nutraukus medikamentus progresuoja arterinė hipertenzija, o cholesterolio kiekis kraujyje nemažėja.
Ligų prevencija – lietuvių Achilo kulnas
Dauguma supranta, ką reikėtų daryti norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau žmonių veiksmai byloja ką kita. Susiduriame su Achilo kulnu, kai informacija žmonėms tampa aktuali tik tuomet, kai liga tiesiogiai paliečia juos ar jų artimuosius.
„Pacientų, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vis daugėja, todėl turime ieškoti naujų būdų, kaip pasiekti pacientus anksčiau, skirti didesnį dėmesį prevencijai. Tai išlieka didžiulis iššūkis sveikatos apsaugos sistemai, tačiau prevencinių programų indėlis mūsų piliečiams yra labai svarbus“, – teigia R. Pranevičius.
Gydytojas pabrėžia, kad visada sutinka su ligoniais, jog nėra lengva sumažinti rizikos veiksnius, tačiau kardiologai aiškiai įvardija: būtina koreguoti tai, ką galime, jei norime išvengti padarinių.
Pavyzdžiui, vienas tikrai lengvai koreguojamų veiksnių yra mityba. Lietuvių mėgstami patiekalai dažnai būna riebūs, o tai ir sudaro sąlygas atsirasti aterosklerozei ir iš to kylančioms širdies bei kraujagyslių ligoms.
Technologiniai sprendimai ir širdies ligų gydymas
Naujų sprendimų medicinos srityje tikrai netrūksta, tad neabejotinai daugės inovacijų ir gydant širdies bei kraujagyslių ligas. Šiais laikais yra techninės galimybės pacientui pakeisti širdies vožtuvą jo net neoperuojant, o vaizdinės ir diagnostinės priemonės tampa vis tikslesnės. Pasak pašnekovo, apskritai IT technologijos tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi ypač tarp jaunimo, tad tai gali turėti didelę įtaką sėkmingai prevencijai.
„Pasitelkdami išmaniąsias programėles galime padėti ligoniams sveikiau maitintis, padidinti fizinį aktyvumą, priminti apie būtinus vizitus pas gydytoją, vaistų vartojimą. Taip pat stebėti jų sveikatos rodiklius pasitelkiant išmanius matuoklius ir laiku priimti sprendimus, todėl greitai ir efektyviai galima pasiekti optimaliausių rezultatų“, – teigia R. Pranevičius.
