Kai kurie kalbinti pacientai sutiktų mokėti dešimt, dvidešimt eurų, o kiti stoja piestu – mokame mokesčius, todėl medicina turi būti nemokama.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Panevėžietis Ričardas karts nuo karto dėl sveikatos turi apsilankyti poliklinikoje, tačiau pas vieną specialistą, kaip neseniai išgirdo, papulti nebus paprasta.
„8 mėnesiai. – Pas kokį? – Pas akių. – Ką darysit? – Kaip ką darysiu, lauksiu, kitos išeities nėr. Iš dangaus nenukris tas daktaras“, – kalbėjo Ričardas.
Siūlo apmokestinti vizitus
Pas kitą gydytoją laukti trumpiau, bet tiek laukti Ričardui irgi neramu.
„Pas kardiologą dėl stimuliatoriaus patikros, tai pusė metų sakė. Tai yra didžiulė tragedija ir tiek“, – pridėjo panevėžietis.
Eilės pas gydytojus šiurpina ir kitus pacientus:
„Man reikia operuotis, man reikia laukt iki metų, tai sakykit, kokia man išeitis dabar – mokėt ar laukt? Tikrai labai skaudu ir abydna.“
„Reikia padaryti tyrimus kažkokius, pas gydytoją užsirašyt, tai reikia mėnesį laukt. Tai aš sakau, atleiskit, Viešpatie, gal aš to mėnesio neišgyvensiu.“
Ilgos eilės pas gydytojus, nes jų trūksta, o Ligonių kasų sumokamų pinigų nepakanka visoms ligoniams reikalingoms paslaugoms apmokėti. Todėl Medikų sąjūdis siūlo apmokestinti vizitus pas šeimos gydytoją ir specialistus.
„Aš manau, kad iki 20 eurų tikrai būtų labai realu. Tada šiek tiek galbūt ir lūkesčiai sumažės sveikatos darbuotojams, drausmė atsiras“, – tikino Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Danijoje nuo 1972 metų už kiekvieną pacientą šeimos gydytojui moka valstybė, o už kiekvieną vizitą susimoka ir pacientai. Dabar tai apie 30 eurų mokestis. Primoka ir prancūzai.
„Išskyrus socialiai jautrias grupes, tai yra nepilnamečiai, pensininkai, žmonės, turintys negalią, tada yra sąrašas su tam tikrom ligom, visiem kitiem yra taikoma priemoka“, – teigė gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov.
Siūlo taikyti ir baudas
Kai kurios pacientus vienijančios organizacijos stoja piestu prieš priemokas iš ligonių.
„Žmonės, kurie gauna mažesnes pajamas, turėtų dar mažesnį prieinamumą prie paslaugų“, – įsitikinusi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė.
O štai ką apie tai mano kalbinti praeiviai:
„Atlyginimai daktarams tikrai yra per maži, nes jie dėl mūsų labai daug aukojasi. – Kiek sutiktumėte mokėti už vizitą? – Iki 20 galima.“
„Nesinorėtų, kad pacientas vengtų eit pas gydytoją dėl kažkokio tai mokesčio. – Kokia suma atrodo neskausminga būtų? – 10 eurų.“
„Ne, medicina turi būti nemokama.“
Pacientų atstovai sako, kad ir dabar pacientai daug sumoka iš savo kišenės.
„Tie, kurie gauna vidutinį užmokestį, privalomam sveikatos draudimui sumoka apie 2000 eurų per metus, tačiau jie papildomai moka priemokas, kai jie nori gauti paslaugą nelaukdami kelis mėnesius eilėje, jie kreipiasi į privačią gydymo įstaigą ir susimoka dar kartą“, – pabrėžė N. Čiakienė.
Tą patvirtino ir kalbinti vilniečiai:
„Nustato kažkokią ligą ir pas daktarą tik po 4 mėnesių gali atsirasti, tada eini pas privatų. – Ir kiek sumokat? – Už vizitą būdavo po 200–250 eurų.“
„Tenka, kai čia neprieinu, einu į mokamą.“
Naujoji sveikatos apsaugos ministrė vizito mokesčio įteisinti neketina.
„Tokio sprendimo kol kas nesvarstome, sveikata ir sveikatos paslaugos yra, be abejonės, ta sritis, už kurią valstybė yra atsakinga“, – kalbėjo ministrė Marija Jakubauskienė.
Medikų sąjūdis siūlo įvesti baudą už tai, kad pacientas neatėjo pas gydytoją ir neatšaukė vizito.
„Aš manyčiau, kad nuo 30 eurų jau turėtų būti, tikrai“, – siūlė A. Gerliakienė.
Pavyzdžiui, Latvijoje už nepagrįstą greitosios iškvietimą žmogui reikia susimokėti 70 eurų. Įvedus tokias baudas, nereikalingų iškvietimų esą sumažėjo trečdaliu.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
