11-metė John Woods dukra Carly žaidė lauke su draugais ir broliais ‒ tai buvo jos paskutinė „įprasta laiminga“ diena. Sekančią dieną, kai pasijuto blogai, ji buvo nuvežta į ligoninę, kur gydytojai jos šeimai pranešė siaubingą diagnozę – ji sirgo reta kepenų vėžio forma.
Jos kepenys buvo keturis kartus didesnės, nei turėjo būti, o jose buvo daugybė navikų, rašo mirror.co.uk. Carly mirė lapkričio 1 dieną Alder Hey vaikų ligoninėje.
Pabudo su skaudančiu pilvu
Carly tėvai, John ir Kelly, pasakojo: „Ji pabudo sekmadienio rytą ir pasakė, kad jai skauda pilvą. Perspėjome, kad jei ji bando taip išsisukti nuo mokyklos, tai nepavyks“.
John tęsė: „Tai buvo pirmieji metai naujoje mokykloje ir jai buvo nelengva. Manėme, kad tai gudravimas. Vėliau ji vis labiau skundėsi skausmais ir paklausėm, ar ji valgė pusryčius. Ji pasakė, kad tikrai nėra alkana. Manėme, kad skauda dėl alkio. Pakviečiau ją prie stalo, bet ji beveik nepalietė maisto.
Prieš einant gulti mama jai davė ibuprofeno tabletę. Žmona manė, kad jai apendicitas, bet nutarėme palaukti ryto. Penktą valandą ryto žmona mane pažadino ir liepė pasiimti laisvą dieną bei likti namie su kūdikiu, o ji nuvežė dukrą į ligoninę“.
Apendicitas nepasitvirtino
Carly buvo nuvežta į Ormskirko ligoninę, kur jai buvo atlikti tyrimai. Apendicitas nepasitvirtino, tačiau tėvams buvo pranešta, kad dukros kepenys yra didesnės nei turėtų būti, o gydytojai nesuprato priežasties. Ligoninėje Carly praleido keturias dienas, jai buvo atliekami papildomi tyrimai, kol galiausiai ji buvo perkelta į Alder Hey ligoninę.
Būtent ten tolesni tyrimai atskleidė siaubingą diagnozę. John sakė: „Mane iškvietė į kabinetą ir gydytojas pasakė, kad iš karto ultragarsu pamatė, jog jos kepenys buvo keturis kartus didesnės nei turėtų būti, jos buvo lyg „prikimštos“ navikų“.
John prisipažino, kad ši žinia juos pribloškė, tačiau laukė dar blogesnės naujienos, nes tolesni tyrimai parodė, kad vėžys jau buvo išplitęs į mergaitės plaučius. Carly buvo diagnozuotas retas kepenų vėžio tipas, vadinamas „hepatoceliuliniu naviku, kitaip neapibrėžtu HC-NOS“.
John pasakojo: „Jie sakė, kad kiekvienais metais pasitaiko tik vienas ar du šio vėžio atvejai ir paprastai būna tam tikri išankstiniai simptomai ‒ vaikas jau būna sirgęs anksčiau ar gydęsis ligoninėje“.
Mirė lapkričio 1 dieną
Gydytojai pasakė tėvams, kad reikės nedelsiant skirti invazinę ir eksperimentinę chemoterapijos formą, kad Carly plaučiai būtų išlaisvinti nuo navikų ir kad jai būtų galima persodinti kepenis. Mergaitė buvo ruošiama chemoterapijai ir jai atlikta nedidelė operacija ‒ į kaklo šoną įvestas vamzdelis, tačiai po šios nedidelės intervencijos ji sunkiai atsipeikėjo.
Kai ji galiausiai pabudo, Carly tėvams buvo pasakyta, kad reikės padidinti druskos kiekį organizme prieš pradedant gydymą, todėl tėvai nakčiai grįžo namo. Kitą rytą gydytojas juos abu vėl iškvietė į ligoninę.
John sakė: „Grįžome sekmadienio rytą ir mums pasakė, kad medicininiu požiūriu jie nieko negali padaryti. Jos kepenys buvo labai subliuškę ir neveikė. Ji fiziškai negalėtų atlaikyti chemoterapijos, tai būtų labai žiauru. Jie mums pasakė, kad mes turime priimti sprendimą jos negaivinti, o leisti jai išeiti“.
Carly gyveno dar savaitę, o lapkričio 1 dieną mirė, apsupta mylinčių tėvų. John pasakė: „Manau, kad mes dar nesuvokiame, jog jos nebėra, mes lyg sustingę. Vienintelis dalykas, kurį suvokiu, yra tai, kad Carly laidotuvės būtų geriausia jai diena“.
