Pasiteiravus, kuris žodis geriausiai apibūdina kavą, vidaus ligų gydytoja Ugnė Juškaitė šypsosi sakydama, jog kavą reikėtų laikyti labiau draugu.
Kavos nauda ir žala
Dauguma žinoma kavos teikiamą teigiamą naudą, kuri apima energijos ir žvalumo jausmo suteikimą. Tačiau, anot gydytojos, yra ir kita naudos pusė:
„Kavoje esantys stiprūs antioksidantai – polifenoliai, flavanoidų grupės medžiagos, mažina uždegiminius procesus organizme, saugo nuo įvairių ligų.
Šių antioksidantų dėka, kava gali padėti apsisaugoti nuo tokių neurodegeneracinių ligų kaip Alzhaimerio ar Parkinsono liga. Taip pat kavos vartojimas siejamas su mažesne rizika sirgti depresija. Be to, kava turi teigiamos įtakos kepenų detoksikacinei funkcijai, mažina riziką sirgti kepenų ciroze bei kepenų vėžiu.“
Taip pat teigiama, kad kava padeda palaikyti normalų kūno svorį, greitina metabolizmą. Įdomu ir tai, kad asmenys, mėgstantys gerti kavą, pasižymi mažesne rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu.
„Dar prieš kelis metus buvo galima rasti nemažai straipsnių, kuriuose kavos vartojimas buvo siejamas su padidėjusia rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei staigios mirties rizika.
Tačiau šių metų Jungtinės Karalystės mokslininkų publikuoto mokslinio tyrimo metu buvo nustatytas teigiamas kavos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Kavos vartojimas buvo tiesiogiai susietas su mažesne rizika sirgti širdies nepakankamumu, širdies infarktu ar insultu“, – paaiškina gyd. Ugnė Juškaitė.
Visgi, yra pastebima ir neigiama kavos vartojimo pusė. Pašnekovė teigia, kad kava ir jos vartojimas gali sukelti nervingumą, nuovargį, padidėjusį dirglumą, tremorą, galvos skausmus, širdies permušimus. Šie simptomai neretai žymiai dažniau pasireiškia jautresniems kofeinui asmenims.
„Šiais laikais dažnu atveju pagrindinis nemigos kaltininkas taip pat būna kava. Blogai yra ir tai, kad kava sukelia fizinę priklausomybę. Tai reiškia, kad žmogus, kuris anksčiau nuolatos gerdavo kavą, staiga ją nutraukęs, gali pajusti kofeino abstinencijos simptomus – sumažėjusį darbingumą, nuovargį, dirglumą, nervingumą, slogią nuotaiką, blogesnę dėmesio koncentraciją, galvos skausmą.
Dėl savo diuretinių savybių, kava gali sukelti organizmo dehidrataciją ir mikroelementų disbalansą. Be to, kava slopina tam tikrų mikroelementų ir vitaminų pasisavinimą iš virškinamojo trakto“, – sako vidaus ligų gydytoja.
Anot gydytojos U. Juškaitės, paskutiniais metais labai plačiai aptarinėjamas tapo nefiltruotos kavos hiperlipidinis efektas.
„Nefiltruotoje kavoje esantys diterpenoidai gali padidinti bendrojo bei blogojo cholesterolio kiekius plazmoje, tuo tarpu mažinant gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau šį kavos neigiamą poveikį lengva pašalinti – ruošiant kavą reikėtų naudoti filtrus“, – paaiškina ji.
Kam negalima gerti kavos?
Pagrindinė kavos veiklioji medžiaga yra kofeinas, kuris turi daug sisteminio poveikio širdies ir kraujagyslių, endokrininei, virškinamojo trakto bei centrinei nervų sistemoms. Kofeinas taip pat yra labiausiai vartojamas socialiai priimtinas centrinės nervų sistemos ir metabolinis stimuliatorius pasaulyje.
„Kofeinas skatina tokių hormonų kaip kortizolio, adrenalino sekreciją, o vėliau, stimuliuodamas žmogaus organizmą, suteikdamas žvalumo bei energijos, padeda mažinti nuovargį, gerina fizinę ištvermę
Didindamas dopamino, kitaip dar žinomo laimės hormono pavadinimu, receptorių jautrumą, kofeinas pakelia nuotaiką, gerina atmintį, padidina budrumą ir dėmesio koncentraciją“, – sako vidaus ligų gydytoja U. Juškaitė.
Kai kuriems žmonėms kofeinas gali sukelti ir neigiamus simptomus: nerimą, dirglumą, įtampą, panikos priepuolius, nemigą, raumenų tremorą arba kitaip drebulį.
„Patekęs į virškinamąjį traktą, kofeinas stimuliuoja lygiuosius raumenis, skatina žarnyno peristaltiką ir motoriką, taip pat skatina skrandžio sulčių bei tulžies sekreciją.
Kofeinas pasižymi diuretinėmis savybėmis – skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo per inkstus. Ši medžiaga taip pat gali padidinti arterinį kraujo spaudimą, tačiau būtina paminėti, kad tai būdinga daugiau tiems asmenims, kurie turinčius kofeino gėrimus vartoja ne kasdien.
Stimuliuodamas simpatinį aktyvumą gali padidinti pulsą, kai kuriems asmenims gali išprovokuoti širdies aritmijas, permušimus“, – priduria pašnekovė.
Be to, svarbu žinoti, kad kavą rekomenduojama gerti ne visiems. Dėl kavoje esančios medžiagos – kofeino – kavos vartojimas yra nerekomenduojamas nepilnamečiams:
„Vaikai ir paaugliai vis dar vystosi, o kavoje esančio kofeino poveikis jų nervų ir širdies kraujagyslių sistemoms nėra visiškai žinomas. Taip pat vaikams ir paaugliams kofeinas dažniau gali sukelti tokias problemas kaip padidėjęs nerimas, dirglumas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, miego sutrikimai.“
Kita žmonių grupė, kuriai vertėtų vengti kavos vartojimo yra tie žmonės, kurie turi padidintą jautrumą kofeinui. Anot Baltijos Amerikos klinikos vidaus ligų gydytojos, šiems asmenims net ir labai maži kavoje esančio kofeino kiekiai gali sukelti neigiamus simptomus.
„Dėl kofeino savybės skatinti skrandžio sulčių sekreciją, kava nerekomenduojama gastroezofaginio refliukso ligos kamuojamiems pacientams, taip pat asmenims sergantiems skrandžio uždegimu, dar kitaip vadinamu gastritu.
Kavos vartoti nereikėtų ir tiems asmenims, kurie serga dirgliosios žarnos sindromu, kadangi kava taip pat gali dažniau išprovokuoti viduriavimą bei kitus virškinamojo trakto sutrikimus“, – įspėja gyd. Ugnė Juškaitė.
Kiek galima išgerti kavos puodelių per dieną?
Pašnekovė taip pat paaiškino ir nuo ko priklauso kofeino poveikis žmogaus organizmui. Pasirodo, kad tai nulemia keli skirtingi aspektai: lytis, amžius, rasė, gretutinės ligos ir vartojami vaistai, gyvenimo būdas, žmogaus organizmo genetinės savybės.
„Svarbiausią vaidmenį čia suvaidina kepenų fermentinė sistema, metabolizuojant kofeiną. Genetiškai nulemta, kad ši sistema pas vienus veikia sparčiau, o kitus – silpniau, tad dėl to ir skiriasi kofeino poveikis organizmui.
„Lėti metabolizuotojai“ arba kitaip asmenys, kurių kepenų fermentinė sistema lėčiau skaido kofeiną, yra jautresni kofeinui, todėl jiems dažniau gali pasireiškti nervingumas, dirglumas, tremoras, širdies plakimai, nemiga“, – sako gydytoja.
Pasiteiravus, koks tuomet yra saugus išgeriamų puodelių kavos skaičius per dieną, vidaus ligų gydytoja Ugnė Juškaitė tikina, kad per dieną yra rekomenduojama suvartoti ne daugiau 400 mg kofeino, kas atitiktų maždaug 4 kavos puodelius per dieną:
„Žinoma, reiktų išskirti tam tikras žmonių grupes, kuriems saugus kofeino kiekis per dieną yra nurodomas mažesnis. Pavyzdžiui, nėščioms moterims nerekomenduojama viršyti 200 mg kofeino kiekio per dieną, tai reiškia, kad saugus kiekis yra 1-2 kavos puodeliai per dieną.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad ne tik kavoje yra randamas kofeinas. Nemažai kofeino yra juodojoje bei žaliojoje arbatoje, įvairiuose saldžiuosiuose gėrimuose, tokiuose kaip „Coca Cola“, „Pepsi“, energiniuose gėrimuose.
Todėl, jeigu žmogus per dieną išgeria kelis puodelius plikytos juodosios ar žaliosios arbatos, norint neviršyti saugaus kofeino kiekio per dieną, reiktų sumažinti išgeriamų kavos puodelių skaičių.“
Be to, neretai sklinda kalbos, kad kavos negalima gerti kartu su pienu, neva tuomet atsiranda žalingas poveikis žmogaus organizmui. Tačiau pasiteiravus, kiek tokios kalbos yra teisingos, gydytoja Ugnė Juškaitė ramina.
„Kavą su pienu gerti tikrai galima. Pienas kavoje nepakeičia gerujų kavos savybių ir jos įtakos žmogaus organizmui“, – nusišypso baigdama pokalbį ji.
