Valant organizmą paprastai rekomenduojama laikytis specifinės dietos, vartoti žolelių arbatų, įvairių antpilų. O galbūt susigundysite liaudies medicinoje nuo seno propaguotu organizmo valymu aktyviąja anglimi arba gydomuoju moliu?
Molis – žemės turtai, subalansuoti jums
Ar molis išties naudingas mūsų organizmui? Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad vandens, tekančio molinga vaga, kokybė geresnė nei to, kuris teškena per smėlį, akmenis. Nuo seno molis naudotas ne tik kaip statybinė medžiaga: tai ir dezinfekcinė priemonė, naikinanti ligas sukeliančius mikrobus. Molis taip pat padeda apsinuodijus maistu, liaudies medicinoje vartotas kaip vaistas nuo choleros, dizenterijos ir daugelio kitų infekcinių ligų.
Tradicinėje medicinoje naudojami tik baltojo molio milteliai, o liaudiškoje – įvairus molis, toks, kokio natūraliai randama artimiausioje aplinkoje. Gydymui naudojamas molis be smėlio ir kitų priemaišų. Jis birus, sušildytas saulės, randamas netoli vandens šaltinių, toli nuo pramonės objektų. Tinkamiausiu laikomas molis, iš kurio galima nulipdyti gniūžtę – tąsus, nesubyra jį išdžiovinus. Molis maišomas mediniu šaukštu arba lazdele.
Kaip paruošti gydomąjį molį?
Kokybiškas molis visų pirma išdžiovinamas saulėje, prie krosnies ar kito šilumos šaltinio. Jei jis nebus gerai išdžiovintas – prasčiau tirps vandenyje. Dideli gabalai suskaldomi plaktuku, susmulkinami, kad išeitų milteliai, išrenkami akmenukai, augalų šaknys, kitos priemaišos.
Molis suberiamas į emaliuotą indą arba molinį dubenėlį, užpilamas švariu vandeniu taip, kad vanduo miltelius visiškai uždengtų. Paliekama nusistovėti keletui valandų: per tą laiką molis prisigeria drėgmės. Išmaišykite likusius sukietėjusius gumuliukus, suspauskite juos rankomis ar mediniu šaukštu (metalinio naudoti negalima!). Turėtumėte gauti vienalytę masę. Indą su moliu dažniau ir ilgiau laikykite saulės šviesoje, gryname ore. Jei reikia, truputėlį praskieskite vandeniu kad liktų reikiamos konsistencijos. Paruoštą vartoti tirpalą galima naudoti neribotą laiką, jeigu jį laikysite saulėje.
Gydymui skirtas molis laikomas atvirame stikliniame, mediniame arba porcelianiniame inde, pridengtas servetėle. Prieš ir po žiemos molį būtina padžiovinti saulėje. Prieš gydymą taip pat rekomenduojama jį palaikyti saulėje, o vėliau atskiesti tirpintu šaltinio vandeniu.
Molyje gausu mineralinių druskų ir mikroelementų, būtinų organizmo gyvybinėms funkcijoms užtikrinti. Beje, šios medžiagos iš molio gana lengvai pasisavinamos. Tai silicio dioksidas, fosfatai, geležis, azotas, kalcis, magnis, kalis ir kt. Molyje taip pat yra reto radioaktyvaus elemento radžio, nedideliais kiekiais teigiamai veikiančio mūsų organizmą.
Molis sutraukia toksinus, rūgščių perteklių, ir pašalina juos iš organizmo. Molis – natūrali gamtinė priemonė, normalizuojanti medžiagų apykaitą, taip pat sustiprinanti kitų gydomųjų priemonių poveikį. Bioenergetikai teigia, kad molis gali išlyginti žmogaus bioenergetinį lauką.
Persijoti išdžiovinto molio milteliai naudojami įvairioms virškinamojo trakto ligoms gydyti, organizmui valyti. Žmogui per vieną kartą rekomenduojama suvartoti 20–30 g molio, bet ne daugiau kaip 100 g per parą.
Molio kiekį reguliuokite priklausomai nuo organizmo poreikių. Nors pats molis nekenksmingas, tam tikrais atvejais gali sukelti ir nemalonių efektų. Pratinantis prie molio terapijos užteks vartoti po pusę arbatinio šaukštelio vienu metu, vėliau dozę palengva didinant. Normali suaugusiojo dozė – 2 arbatiniai šaukšteliai per dieną.
Pasėmusi mediniu ar plastikiniu šaukšteliu molio iš anksčiau pagaminto drėgno molio mišinio, jį ištirpinkite stiklinėje šalto vandens. Vartokite 2 kartus per dieną, likus 1 valandai iki valgio. Gydymo kursas gali trukti keletą mėnesių ar net metus, tačiau rekomenduojama periodiškai daryti pertraukas (pvz., 21 dieną vartoti molį, tada – 10 dienų pertrauka). Vandenį su ištirpintu moliu gerkite gurkšneliais, o ne vienu mauku.
Jei vartojant molį kyla nemalonių, net skausmingų pojūčių – palaikykite ilgiau saulėje, tada organizmas jį geriau pasisavins.
Molį galima vartoti ir nepraskiestą vandeniu: paimkite miltelių į burną, palaikykite, kad ištirptų seilėse, o tada nurykite. Taip papildomai sustiprinsite dantis, paspartinsite virškinimą.
Gydomosios anglies savybės
Aktyvintąja medžio anglimi žmonės taip pat gydosi nuo seno. Šis vaistas minimas Senovės indų rašytiniuose šaltiniuose – juose rekomenduojama vandenį perleisti per anglį, esą taip jis išvalomas, pagerinama vandens kokybė. Anglies filtrai naudojami ir šiandien – kad apvalytume vandenį nuo įvairiausių teršalų. O švarus vanduo, kaip žinia, itin svarbus mūsų sveikatai.
Aktyvuota anglis sugeria ir neutralizuoja toksinus, įvairių vaistinių medžiagų skilimo produktus. Kaip tik todėl anglis tiesiog nepakeičiama apsinuodijus, padeda užklupus viduriavimui, salmoneliozei, chroniškam inkstų nepakankamumui, kepenų cirozei, alergijai, dermatozei, bronchinei astmai ir daugybei kitų ligų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aktyvuota anglis sugeria kancerogenines medžiagas, radionuklidus, mažina cholesterino kiekį kraujyje, padeda atsikratyti viršsvorio, stabdo akmenų susidarymą inkstuose ir tulžies pūslėje.
Nors aktyvintoji anglis – pakankamai nekaltas vaistas, juo piktnaudžiauti taip pat nevalia. Nerekomenduojama aktyvintos anglies vartoti nuolat, nes taip organizmui trukdysite pasisavinti daugelį vitaminų ir maistingųjų medžiagų, gali sutrikti medžiagų apykaita, hormonų pusiausvyra. Be to, vienas šalutinių poveikių – viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kartais aktyvinta anglis gali sukelti ir virškinamojo trakto eroziją.
Gydomosios anglies savybės priklauso nuo medienos, iš kurios jos pagamintos. Naudingiausia anglis – buko arba beržo. Toliau rikiuojasi pušis, liepa, ąžuolas, eglė, uosis ir kiti medžiai.
Aktyvintos anglies tabletėse, kurių galima įsigyti vaistinėje, apstu kitų komponentų: krakmolo, želatinos, cukraus sirupo ir kt. Jie organizmui nereikalingi, daugiausia naudojami tam, kad vaistas taptų patrauklesnis pirkėjui. Todėl pačių pasigaminta anglis – sveikesnis variantas. Tačiau jei neturite galimybių šio vaisto paruošti namuose – galite valyti organizmą ir anglies tabletėmis.
Gydantis anglimi rekomenduojama subalansuoti mitybą, kad valgiaraštyje neliktų pusfabrikačių, marinuotų, rūkytų maisto produktų, vartokite daugiau vaisių, daržovių, liesos mėsos, saikingai – pieno produktų. O svarbiausia – valant organizmą anglimi gerti pakankamai vandens (ne mažiau kaip 30 ml kiekvienam jūsų svorio kilogramui), kad išvengtumėte vidurių užkietėjimo ir sklandžiau vyktų organizmo valymo procesas.
Kaip pasigaminti aktyvuotos anglies?
Nuo medžio pliauskų nupjaukite žievę. Sudėkite medieną į laužą ir deginkite, kol nebeliks liepsnos liežuvių, jausite tik kaitrą nuo smilkstančių anglių. Tada iš krūvos išrinkite maždaug trintuko dydžio ar kiek mažesnius gabalėlius, sudėkite į molinį ar stiklinį indą, uždenkite dangteliu ir palaukite, kol atvės. Vėliau išimkite, nuvalykite smulkias dulkeles, sudėkite į gilią puodynę iš sugrūskite, kad gautumėte smulkučius trupinėlius. Jei norite kokybiškesnės aktyvuotos anglies, prieš sudėdama į indelį karštus angliukus suberkite į metalinį sietelį ir palaikykite virš verdančio vandens 5–10 minučių. Anglims ruošti rekomenduojama naudoti ne jaunesnių nei 50 metų medžių medieną.
Organizmo valymas anglimi
Vartokite anglies po 1/4–1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną, užgerdama vandeniu, likus pusvalandžiui iki valgio. Gydymo kursas – 10–14 dienų. Šiuo periodu išgerkite ne mažiau nei 2 l vandens, kitų skysčių. Leidžiama atlikti 2–3 tokius kursus per metus, priklausomai nuo organizmo būklės ir užterštumo.
Nemaišykite aktyvintos anglies su kitais vaistiniais preparatais. Anglis juos skrandyje absorbuoja, taigi gali pakisti vaistų poveikis, o pačios anglies poveikis nebebus toks efektyvus. Todėl jei sergate lėtinėmis ligomis ir turite nuolat vartoti kitus medikamentus, prieš pradėdama gydymo kursą pasikonsultuokite su gydytoju.
