Epidemiologai konstatuoja, kad omikron atmaina jau plinta šalies viduje – tokių atvejų jau yra daugiau nei pusė iš nustatytųjų. Ja užsikrečia tiek imunizuoti, tiek neimunizuoti žmonės, dauguma jų jaučia simptomus, bet dėl to į ligonines dar niekas nepateko.
Tačiau gydytojams nerimą kelia ne tik omikron plitimas, bet ir nuvilnijusios šventės ir dideli renginiai, kuriuose daug kas galėjo „pasidalinti“ virusu. Be kita ko, ugdymo įstaigose taip pat stebimas naujų protrūkių formavimasis.
„Manau, kad viso to pasekmė, be abejo, yra tiek Kalėdų šventimas, tiek bendrai šventinis laikotarpis. Daug žmonių sugrįžo švęsti abi šventes, pabūti Lietuvoje, tiek mūsiškių išvažiavo. Ir žinant labai spartų omikron plitimą kitose Europos šalyse, Lietuva nėra išimtis“, – žurnalistams antradienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Omikron jau plinta viduje
Iki Naujųjų metų Lietuvoje skelbta apie 74 omikron atmainos atvejus. Kaip nurodė NVSC specialistė, šiuo metu laukiama naujų sekoskaitos rezultatų. Tačiau kartu ji pažymėjo, kad pats atvejų skaičius darosi ne toks svarbus, mat atmaina jau akivaizdžiai plinta šalyse ir jos nustatomų atvejų skaičiai tikrai nemažės.
„Mažėja įvežtinių atvejų skaičius, dabar jie sudaro tik 38 proc. Taigi Lietuvoje omikron atmaina jau plinta gana sparčiai. 30 proc. užsikrėtimų atvejų, t. y. 22 žmonės negalėjo įvardyti, kur užsikrėtė. Tai vėlgi dideli skaičiai, nes tai patvirtina, kad šalies viduje atmaina jau plinta. Jei ji eksponentiškai plinta ir kitose Europos šalyse, tai, be abejonės, pradėsime ir mes turėti gana didelius skaičius“, – portalui tv3.lt komentavo D. Razmuvienė.
Susirgo ir skiepyti sustiprinamąja doze
Gydytoja konstatavo, kad omikronu serga ir paskiepyti, ir nepaskiepyti asmenys, visi susirgę asmenys iki 31 d. hospitalizuoti nebuvo.
Omikron atmainos atvejai registruoti jau 8 apskrityse, daugiausiai atvejų Vilniuje – 55 iš 74-ies.
„90 proc. asmenų turėjo koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, kiti buvo besimptomiai. Susirgusiųjų amžiaus vidurkis – 30 metų, vyriausiam yra 64, jauniausiam – 8 metai.
Bet kol kas serga jauni, nes vis tik jie aktyviausiai dalyvauja renginiuose, kitose veiklose. Taigi, atrodytų, situacija būtų panašu kaip Afrikoje, kur sirgo jaunesni žmonės, bet mes labai nemažą procentą visuomenėje turime ir vyresnių žmonių“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
„4 žmonės buvo skiepyti sustiprinančiąja doze, nemaža dalis skiepyti pilna schema. Yra ir tokių, kurie viena doze skiepyti, kitų skiepijimo statusas nežinomas, tai tokia mišri grupė asmenų.“
Anot jos, sergančiųjų asmenų grupė itin mišri – iš 74 atvejų 4 žmonės buvo skiepyti sustiprinančiąja doze, nemaža dalis skiepyti pilna schema.
„Yra ir tokių, kurie viena doze skiepyti, kitų skiepijimo statusas nežinomas, tai tokia mišri grupė asmenų“, – sakė ji.
Gydytoja priminė, kad nuo užsikrėtimo sustiprinamoji vakcinos dozė apsaugo apie 30 proc., tačiau nuo sunkios ligos, mirties ta apsauga yra aukštesnė.
Iš PAR – gera žinia
Dar gruodžio 30 d. iš PAR atskriejo gera žinia. Pasirodo, kad omikron atmaina ten nesukėlė daugiau problemų ir didesnio ligoninių lovų užimtumo. Penktadienį PAR paskelbė, kad šalį užklupusi dabartinė COVID-19 banga yra pasiekusi piką, nepadidėjus mirtingumo ar hospitalizacijos lygiams.
Priešpaskutinę metų dieną Amerikos gydytojų asociacijos žurnale (angl. the Journal of the American Medical Association, JAMA) publikavo tyrėjų laišką, kuriame palyginti COVID-19 omikron ir ankstesnių bangų metu Pietų Afrikoje hospitalizuoti pacientai bei jų gydymo rezultatai.
Tyrimo išvadas apibendrinęs Sveikatos teisės instituto vadovas doc. dr. Rimas Jankūnas nurodė, kad dėl užsikrėtusiems omikron prireikė mažiau medikų pagalbos.
Tyrėjai palygino duomenis pacientų, hospitalizuotų su teigiamu SARS-CoV-2 testu Netcare privačios sveikatos priežiūros tinklo skubios pagalbos ligoninėse ketvirtosios ir ankstesnių bangų metu. Paimti duomenys, gauti visų bangų metu iki tol, kol 26 proc. testų pasidarė teigiami. Netcare iš viso turi 49 ligonines su daugiau kaip 10 000 lovų visoje Pietų Afrikoje.
4 bangos metu hospitalizuoti pacientai buvo jaunesni, tarp jų buvo daugiau moterų, bet gerokai mažiau sirgo gretutinėmis ligomis.
„Nustatyta, kad skubios pagalbos kreipėsi 2–3 kartus mažiau žmonių negu ankstesnių bangų metu, iš jų hospitalizuota 1,5–2 karto mažiau. Ūminių kvėpavimo sutrikimų patyrė 2–3 kartus mažiau žmonių, deguonies terapija taikyta 4–5 kartus mažiau žmonių, o dirbtinė plaučių ventiliacija – 5–10 kartų mažiau žmonių.
Hospitalizacijos trukmės mediana 4 bangos metu buvo 3 dienos, o ankstesnių – 7–8 dienos. 4 bangos metu mirė 27 žmonės, t. y. beveik 50 kartų mažiau negu 3 bangos metu“, – optimizmo teikiančius duomenis komentavo biomedicinos mokslų daktaras.
Esant tokiems duomenims leido PAR pirmąkart per kone dvejus metus sušvelninti suvaržymus.
Pasak šalies prezidentūros dar ketvirtadienį išplatintame pranešime, praėjusią savaitę PAR užsikrėtimo atvejų sumažėjo beveik 30 proc., palyginti su ankstesnėmis septyniomis dienomis, o aštuoniose iš devynių provincijų sumažėjo ir hospitalizacijos atvejų.
Tiesa, vis dėlto nurodoma, kad susirgimo rizika „lieka aukšta“, tad prireikus suvaržymai gali būti grąžinti.
Europoje atvejai auga skaitlingai
Vis tik D. Razmuvienė siūlė į Afrikos duomenis žiūrėti atsargiai.
„Pietų Afrika – kita geografinė platuma, ten dabar vasara, visiškai kitokia demografinė situacija. Ten daugiausiai užsikrėtė jauni žmonės, tai labai sunku lygini, kas bus pas mus.
Dabar mūsų platumose yra žiema, žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose. Taip pat populiacijoje yra vyresnių asmenų, kurių Afrikoje yra ganėtinai nedidelis procentas. Taigi galvoti, kad pas mus taip, kaip pas juos, šiandien negalime“, – komentavo ji.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad Europos žemyno šalyse atvejų sparčiai daugėja – per parą prancūzai, italai registruoja 220 tūkst. naujų susirgimų.
„Aišku, pirmiausia būna užsikrėtimo banga, tada jau hospitalizacijų. Kai kurios šalys jau praneša ir apie hospitalizacijas, bet labai sunku pasakyti, ar bus taip, kaip buvo prieš metus.
Galbūt bus pakilimas tik trumpas, sunku pasakyti. Be abejo, žinant omikrono skaitlingus genetinius pokyčius buvo iš karto pasakyta, kad jis plis greitai ir užkrės daug. Bet per mažai laiko praėjo, kad žinotume, kiek sukels mirčių ir sunkių išeičių“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Anot jos, aišku viena, jei žmonės sirgs skaitlingai, neišvengiamai atsiras ir sergančiųjų sunkiai. „Tad jei pradės pildytis lovos vyresniais asmenimis, tai gali taip būti“, – pridūrė gydytoja.
Didžiausias atvejų šuolis nuo lapkričio vidurio
Praėjusią parą nustatyti 2278 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai – didžiausias paros atvejų skaičius nuo lapkričio vidurio.
15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė aštuoni 80-89 metų žmonės, keturi priklausė 60-69 metų amžiaus grupei, po du – 70-79 ir 50-59, po vieną – 90-99 ir 40-49 metų amžiaus grupėms.
Pilnai paskiepyti buvo trys mirusieji, priklausę 60-69, 80-89 ir 90-99 metų amžiaus grupėms.
Iš 7,4 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 657. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 14,1 tūkst. mirčių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1046 COVID-19 sergantys pacientai, 109 iš jų – reanimacijoje.
Praėjusią parą 1,6 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 17,3 žmonių.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo ir siekia 785 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi pakilo ir siekia 14,6 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 526,4 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė per 7,4 tūkst. žmonių.
