Klaipėdos universitete besimokantis dvidešimt dvejų metų Vytautas Milius pripažino, kad jam kiek atsibodo viena ir ta pati vieta. Tad po neilgų svarstymų jis sumanė išvykti pakeliauti, geriausiai tam tiko „Erasmus“ studentų mainų programa. Ja pasinaudoję Vytautas šiuo metu yra Norvegijoje, rašo kelioniumanija.lt. Vaikinas portalui kelioniumanija.lt pasakojo apie įsimintiniausias aplankytas vietas, savo laisvalaikį ir norvegų požiūrį į lietuvius. Pasirodo, šios iš pirmo žvilgsnio šaltos šalies gyventojai yra ypač svetingi.
Jaučia ypatingą atmosferą
Rinkdamasis šalį, į kurią norėtų vykti pagal mainų programą, jis svarstė apie tris įvairiais aspektais labai skirtingas valstybes. Vytautas pripažino, kad kiekvienoje iš jų jis būtų pasisėmęs ką nors naujo, tačiau pagrindinį dėmesį vaikinas nusprendė skirti paskaitų kokybei. Tam puikiai tiko Norvegija, siūlanti ne tik aukščiausios kokybės studijas, bet ir neįprastą, vieną gražiausių pasaulyje kraštovaizdį. „Pirmas dalykas, krentantys į akis yra gamta. Didžiąją dalį Norvegijos paviršiaus dengia seni Skandinavijos kalnai. Man, daug laiko praleidžiančiam Lietuvoje, tai yra neįprasta ir gražu.
Mane sužavėjo pagaliau pamatyti fiordai. Jie puošia visą Skandinavijos vakarinę dalį ir sukuria ypatingą atmosferą čia esantiems. Vienoje iš tokių vietų gyvenu ir aš“, – savo pasakojimą pradėjo vaikinas. Jis patikino, kad pirmas įspūdis šioje šalyje buvo toks, kokio jis ir tikėjosi. Kadangi prieš kelionę domėjosi būsimo savo gyvenamojo miesto ypatybėmis, žinojo, kad Volda – nedidelis ir ramus miestelis. „Manęs nenustebino tylios gatvės ir ramus gyvenimo būdas. Čia gyvena devyni tūkstančiai žmonių. Tačiau pusę šio skaičiaus sudaro studentai, kurie sujudina miestelį savaitgaliais“, – apie miestelį, kuriame apsistojo, pasakojo Vytautas.
Laiko randa ir mokslams, ir hobiui
Skųstis norvegų svetingumu vaikinas tikino negalintis. Vietiniai jį pasitiko vos išlipusį iš autobuso ir iš karto nuvežė iki naujųjų namų. Nors tai tegalima vadinti formaliu dėmesiu, susirūpinimas svetimšalių gerove jaučiamas ir kolegijoje. „Tikrasis svetingumas tęsiasi nuolatos. Pačioje mokymo įstaigoje yra „International club“, kur esi laukiamas bet kada. Čia gali užsivirti arbatos ar kavos, pabendrauti su klubo vadove ar jos padėjėju, o gali ir vienas paliūdėti. Mažų mažiausia kas dvi savaites yra organizuojamas renginys, apjungiantis visus tarptautinius studentus“, – atmosferą bandė nupasakoti vaikinas.
Kaip pats pasakojo, kiekvieną dieną jis stengiasi praleisti maksimaliai turiningai. Keletą kartų per savaitę jis eina ir darbuojasi paskaitose, o likusį laisvą laiką leidžia užsiimdamas mėgstamais hobiais.
„Dusyk per savaitę su vietos krepšinio komanda treniruojuosi sporto salėje. Bent sykį per savaitę nueinu į baseiną. Nors miestelis ir nedidelis, kiekvieną kartą išėjęs pasivaikščioti stengiuosi pamatyti kažką naujo. Truputį rečiau su kolegomis einame pasivaikščioti po kalnus. Tai vienas iš maloniausių dalykų“, – pripažino vaikinas.
Kelionės į Geirengerį ir Oslą – įspūdingos
Kartu su jau minėtos kolegijos klubu „International club“ Vytautui teko sudalyvauti pažintinėje kelionėje į Geirengerio miestelį. „Tam, kad galėtume pasiekti patį miestelį, keltu turėjome plaukti taip pat Geirengerio vardu pavadintu fiordu. Tai vienas populiariausių fiordų visoje šalyje. Jis ypatingas tuo, kad iš abiejų pusių jį lydi statūs uolų šlaitai ir vandens kriokliai. Geirengerio miestelis nėra didelis, jame gyvena vos keli šimtai gyventojų. O pagrindinis traukos centras be suvenyrų parduotuvės yra unikali šokolado gamykla. Jos šeimininkai didžiuojasi išskirtiniu dėmesiu produktų gamybai. Viskas daroma rankomis, o pradinės žaliavos išgaunamos kalnuose.
Gražus vaizdas atsiveria pakilus keletą šimtų metrų į viršų. Įspūdingi fiordo šlaitai gali užhipnotizuoti. Tai puiki vieta gamtos mėgėjams“, – apie vieną iš įsimintiniausių kelionių pasakojo vaikinas. Jis kartu su geru draugu Jokūbu apsilankė ir Norvegijos sostinėje Osle. „Pasinaudojau galimybe pamatyti ir Norvegijos sostinę. Nors praleisto pusdienio nepakako aplankyti visų miesto garsenybių, visgi spėjau pamatyti Oslo rotušę, Karaliaus rūmus, Oslo operos ir nacionalinį teatrus. Čia kaip ir bet kuriame didmiestyje daug žmonių, didelė kultūrų įvairovė ir ryškus socialinių sluoksnių skirtumas. Nors Norvegija giriasi mažu nedarbu ir aukštu pragyvenimo lygiu, ir Osle galima pamatyti išmaldos prašančių žmonių, klientų laukiančių prostitučių“, – šyptelėjo Vytautas.
Gyvenimas Norvegijoje brangus, tačiau viliojantis
Norvegija – viena brangiausių valstybių pasaulyje. Vytautas patikino, kad čia tikrai neturėtų keliauti tie, kurie skaičiuoja kiekvieną litą. Mat už mažą vandens buteliuką gali tekti sumokėti dviejų valandų minimalų lietuvišką uždarbį. „Tačiau prekybininkai yra pagalvoję ir apie mažesnę perkamąją galią turinčius vartotojus, todėl daugelyje parduotuvių galima įsigyti pigesnių nei įprastai maisto ir bendro naudojimo prekių. Perkant tokias prekes, priklausomai nuo vartojimo įpročių, mėnesiui turėtų pakakti 800–850 Lt. Tačiau tai galioja tik maistui. Ši šalis netinkama akcizinių prekių vartotojams. Parduotuvėje už įprasto alaus puslitrį reikia sumokėti 9 Lt, o stipriųjų gėrimų kainos prasideda nuo 100 Lt. Žinoma, visada galima sutaupyti pas ką nors apsistojant“, – šyptelėjo vaikinas.
Jis pasakojo, kad už gyvenamąjį plotą Norvegijoje reikėtų mokėti mažiausiai keliskart daugiau negu vaikino įvardyta pinigų suma, išleidžiama maistui. Tačiau būdamas čia jis jaučiasi labai gerai. „Norvegijos žmonės yra tikri patriotai. Jie didžiuojasi savo šalimi ir su didžiausia meile apie ją pasakoja užsieniečiams. Norvegai nepamirš pasakyti nė mažiausios smulkmenos apie savo kraštą. Ir jie tai daro ne vien tam, kad kitataučiai praplėstų akiratį, bet ir dėl to, kad kalbėdami norvegai mėgaujasi tuo. Tai vienas iš dalykų, kurį galime daryti kiekvienas“, – apie Norvegijos skirtumus su Lietuva pasakojo vaikinas. Jis pasakojo nesantis pripratęs prie didelės žmonių masės, tad gyvenimas mažame, ramiame ir svetingame Norvegijos miestelyje jam labai patinka. „Visur esanti ramuma leidžia atsipalaiduoti, o vyraujantis gamtos dvelksmas išspiria mintis apie paliktus namus“, – svajingai pokalbį pabaigė Vytautas.
