Visų pirma, prieš įsigydami orchidėją būtinai pasidomėkite, kokios rūšies ar atmainos ji yra, nes nuo to priklauso gėlės priežiūra. Vienas jų laikysite vėsiai, kitas vidutiniškai ar itin šiltai.
Mat įvairios orchidėjų rūšys, kilusios iš skirtingų kraštų, kur gamtinės sąlygos nevienodos. Kai nesilaikoma šių sąlygų, „numylėtinės“ gėlės jaučiasi blogai ir ima dažniau sirgti.
Taip pat žinokite, kad orchidėjoms reikia tam tikro režimo. Vėlyvą žiemą, pavasarį ir ankstyvą vasarą jos ima leisti naujas atžalas, vegetuoja, todėl joms reikia daug vandens, trąšų, saulės, šilumos. Vėlyvą vasarą ir rudenį, kraunant žiedpumpurius reikia žemos temperatūros naktį, daugiau šviesos ir mažiau vandens.
Rudenį ir žiemą orchidėjos ilsisi, todėl vandens reikia itin mažai, bet šviesos daug. Jeigu nepaisoma šio režimo, galima numanyti, kas gali nutikti, – taip, jos pasiduos įvairioms ligoms.
Kita labai dažna priežastis – per gausus laistymas. Nors atrodo, kad tropikuose augančios orchidėjos turėtų mėgti drėgmę, tačiau tai nepasitvirtina. Jei nespėja išdžiūti orinės šaknys ir jos ilgai „stovi“ vandenyje, ligų tikimybė labai išauga.
Orchidėjos gali netoleruoti didelių temperatūrinių skirtumų (šaltuoju metų laiku parsinešant augalą iš prekybos vietos) ar skersvėjų. Jeigu to nepaisoma, gėlė patiria stresą ir lengvai suserga.
Kai jau žinote priežastis, dėl kurių išsivysto vienos ar kitos orchidėjų ligos, metas aptarti, kokios pasitaiko dažniausiai.
Dažniausia orchidėjų liga – juodasis puvinys
Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių orchidėjų augalų negalavimų, kurį sukelia grybeliai Pythium ultimum ir Phytophthora cactorum. Juodajam puviniui jautrus visas augalas, bet pirmiausiai pažeidimai pastebimi ant šaknų, kai atsiranda violetiškai juodos dėmės augalo centrinėje dalyje. Infekcija gali išplisti iki lapo pagrindo, dėl to lapai lengvai nukrenta nuo augalo, kai jis truputį supurtomas.
Liga gresia esant drėgnam orui, gali greitai sunaikinti visą augalą, jei ji nekontroliuojama. Taip pat ji greitai plinta ir yra labai užkrečiama kitiems netoliese augantiems orchidėjų augalams. Ypač jautrios yra orchidėjos katlėjos, falenopsiai.
Švariai pašalinkite visas sergančias vietas ir likusias sveikas dalis apdorokite fungicidais. Kaip fungicidą ant žaizdų galima naudoti cinamoną. Jei liga gana išplitusi, geriausia išeitis gali būti tiesiog išmesti visą augalą. Išskirkite visus sergančius augalus, kad neužkrėstumėte kitų orchidėjų.
Orchidėjos „baubas“ – bakterinis minkštasis ir rudasis puvinys
Rudąjį puvinį sukelia bakterijos Pseudomonas cattleya, kurios gali būti labai pavojingos. Liga pirmiausia pasireiškia ant lapų, kai atsiranda mažų dėmelių lyg vandens pūslelių, kurias dažnai supa geltonos aureolės. Dėmelės sparčiai didėja ir plečiasi, užkrėsta vieta pamažu tampa ruda ir pūva, pereina į šaknis. Infekuotos vietos gali skleisti nemalonų kvapą, o jei ji apima visą vainiką, jūsų orchidėja neišgyvens.
Šia liga dažniausiai suserga katlėjos ir falenopsiai, kurie gali visiškai supūti per 2–3 dienas. Dendrobiams ir raštuotėms pagelsta lapai, o „vandeningos“ dėmės pasidaro juodos ir įdubusios. Raibuolėms dėmės atsiranda lapo viduryje ir plečiasi į visas puses.
Jeigu dar yra galimybė išgydyti orchidėjas nuo šio puvinio, pabandykite kuo greičiau pašalinti sergančias vietas steriliais įrankiais. Apdorokite vietą (ir šalia esančius lapus) baktericidu, kurio sudėtyje yra vario junginių.
Taip pat galite naudoti namines priemones, tokias kaip vandenilio peroksidas ar 10 % skalbinių baliklio tirpalas. Kadangi bakterijos plinta per vandenį ir mėgsta šiltas ir drėgnas sąlygas, tad prevencijai sumažinkite drėgmę ir temperatūrą (jei įmanoma), atsisakykite laistymo iš viršaus ir padidinkite oro cirkuliaciją.
Orchidėjų ligos: vainiklapių dėmėtligė
Nors įprasta, kad dažniau orchidėjos serga lapų ar šaknų ligomis, bet pasitaiko užkrato ir ant žiedų. Viena iš tokių dažnų ligų, pasitaikančių rudenį ir kurią sukelia Botrytis grybas, yra vainiklapių dėmėtligė. Kad jūsų augalas užsikrėtė šia liga, galite atpažinti iš mažų rudų dėmelių, atsirandančių ant žiedlapių. Negydant gali išsivystyti pilkasis pelėsis ir galiausiai žiedai žus arba per anksti nukris.
Augalui padėti galite pašalinant sergančius žiedus, sumažinant drėgmę ir laistymą, apdorojant fungicidais. Nepamirškite apsaugoti kitas netoliese esančias orchidėjas – jas išneškite į kitą patalpą.
Orchidėjos fuzariozinis vytulio puvinys
Dėl fuzariozės vysta visas augalas, nes grybai blokuoja vandens cirkuliaciją augale. Patogenas dažnai plinta dėl netinkamos higienos, pavyzdžiui, dėl nesterilių genėjimo įrankių naudojimo, todėl grybelis plinta nuo augalo ant augalo. Užkrėsti lapai būna geltoni, ploni, susiraukšlėję arba sudžiūvę ir galiausiai žūsta.
Stipriai užsikrėtę augalai gali žūti per 3–9 savaites, o silpnai užsikrėtę augalai palaipsniui sunyksta maždaug per metus. Liga pastebima perpjovus šakniastiebius, tada matomas išorinis violetinės spalvos apskritimas. Dažniausiai serga katlėjos, falenopsiai, raibuolės.
Augalą įmanoma išgydyti, jeigu šakniastiebio dalis su violetine juosta bus nupjauta ir pašalinta. Tada dezinfekuokite augalus ir įrankius tinkamu fungicidu. Jeigu augalai smarkiai užsikrėtę, juos reikėtų išmesti.
Kad liga nepasikartotų, laikykitės prevencijos: katlėjos paprastai apsaugomos laikantis tinkamos higienos ir sterilizuojant įrankius, o falenopsiams palaikoma tinkama temperatūra, substrato drėgnumas ir tręšimas.
Orchidėjos sklerotinis puvinys
Liga pasireiškia tuo, kad prasideda greitas šaknų, apatinių lapų dalių nykimas ir puvimas. Augalai (dažniausiai falenopsiai) įgyja blyškiai žalią spalvą, vysta ir pūva.
Ant pažeistų šaknų, lapų pagrindo ir apatinės stiebo dalies susiformuoja apie 1 mm dydžio kreminės geltonos spalvos, vėliau įgyjantys tamsiai rudą spalvą grybelis Sclerotinia. Kartais ant stiebų galima pastebėti baltą grybieną, kuri klesti aukštoje temperatūroje ir drėgmėje.
Gydant orchidėjas nuo sklerotinio puvinio, pašalinkite užkrėstą šaknų ir lapų dalį steriliu pjovimo įrankiu, likusį augalą užpurkškite tinkamu fungicidu ar 10 % baliklio tirpalu, o augimo substratą visiškai pakeiskite nauju. Palaikykite įprasta sanitarinę priežiūrą, gerą oro cirkuliaciją ir žemesnę temperatūrą (jei įmanoma), kad augalai neužsikrėstų.
Orchidėjos šaknų puvinys
Rhizoctonia solani sukeltas puvimas prasideda, kai šaknys pažeidžiamos dėl sužalojimų, kieto vandens ar perteklinio tręšimo. Puvinys lėtai juda iš senesnių šakniastiebių į jaunesnius, taip pat aukštyn link lapų pagrindo.
Užkrėstos augalo dalys tampa rudos ir kietos, galiausiai pleiskanoja, o prie lapų pagrindo atsiradę pažeidimai primena fuzariozinio puvinio simptomus (dėl krintančių lapų). Senesnių, užkrėstų augalo dalių šaknys žūsta. Šiuo grybeliu užsikrečia katlėjos.
Augalų gydymas nesiskiria nuo kitų ligų gydymo: pašalinkite pažeistas dalis, naudokite fungicidus žaizdoms. Užkirsite kelią ligai, jeigu užtikrinsite, kad vazonų žemė būtų šviežia, augalai nebūtų perlaistyti ir būtų naudojamas minkštintas vanduo.
Antraknozė – orchidėjos lapų ir žiedų dėmėtligė
Ši grybelinė liga, kurios sukėlėjai Colletotrichum ir Glomerella pažeidžia antžeminę augalo dalį, dažniausiai lapus. Lapų galiukai ruduoja nuo viršūnės link pagrindo, atsiranda tamsiai rudos arba šviesiai pilkos dėmės, kartais išsidėsčiusios koncentriškais žiedais arba daugybe tamsių juostų per visą lapą.
Pažeista vieta paprastai būna ryškios spalvos ir šiek tiek įdubusi, o likusi lapo dalis atrodo normaliai. Ant žiedų atsiranda vandeningų, juodų arba rudų pūslelių, jos gali susilieti ir apimti visą žiedą.
Antraknoze sergančias orchidėjas galima gydyti purškiant vario junginių turinčiu fungicidu. Kadangi patogenas aktyviausias šiltu oru, kai mažai šviesos ir daug drėgmės, todėl užtikrinkite sanitariją, gerą oro judėjimą, žemesnę temperatūrą ir didesnį apšvietimą.
Kitos orchidėjų ligos: lapų dėmėtligės
Orchidėjas gali atakuoti įvairūs grybeliai, kurie sukelia įvairaus pobūdžio dėmes ant lapų. Žinomos tokios orchidėjų ligos ar jų sukėlėjai:
Rūdys. Apatinėje katlėjų ir epidendrų lapų pusėje matomos geltonai oranžinės dėmės, o viršutinėje – žaliai geltonos dėmės.
Cercospora. Pasireiškia geltona dėme apatinėje lapo pusėje ir netrukus geltonai žaliu plotu viršutiniame lapo paviršiuje. Dėmės netolygiai didėja, tampa šiek tiek įdubusios ir pūvančios, o jų spalva tampa purpurinė ruda ar juoda. Stipriai užsikrėtę lapai paprastai per anksti nukrenta nuo augalo.
Pseudocercospora. Atsiranda apskritos arba beveik apskritos netaisyklingos dėmelės ant lapų. Kartais apskritos dėmės būna violetinės ar juodos spalvos, o dėmėms didėjant atsiranda daugiau rudų ar juodų dėmių.
Guignardia. Smulkūs, tamsiai violetiniai, pailgi „apgamai“ ant abiejų lapų paviršiaus, einantys lygiagrečiai gysloms ir išsiplečia į violetinius dryžius arba rombo formos plotus. Dėmės dažnai susilieja į didelius netaisyklingus pažeidimus, kurie gali apimti didelę dalį lapo.
Phyllosticta. Lapų pažeidimai yra smulkūs, geltoni ir šiek tiek įdubę. Didėjant šioms dėmėms, jie tampa apvalūs arba ovalūs ir labiau įdubę, su amžiumi jie tampa tamsiai rudos spalvos, o jų pakraščiai – šiek tiek iškilūs, raudoni arba violetiškai juodi.
Septoriozė. Smulkios dėmelės ant lapo paviršiaus yra įdubusios, geltonos, kurios didėja ir tampa tamsiai rudos arba juodos spalvos, apskritais arba netaisyklingais pažeidimais. Dėmės gali susijungti ir sudaryti dideles netaisyklingas dėmeles, o stipriai užsikrėtę lapai per anksti nukrenta.
Orchidėjas gydykite kaip ir bet kurias kitus augalus nuo grybelinių ligų, palaikykite gerą higieną ir oro ventiliaciją. Venkite vandens patekimo ant lapų.
Virusinės orchidėjų ligos
Prie visos puokštės grybelių ir bakterijų prisideda ir virusai, kuriuos gali būti sunku atskirti.
Dažniausiai virusai plinta dėl nešvarių įrankių, kenkėjų, o patys virusai nusilpnina augalą, lemia įvairius lapų ir žiedų spalvos pakitimus, dėmes. Jeigu žinote, kad orchidėjos užsikrėtusios virusu (pavyzdžiui, mozaikos virusu), augalus geriausia sunaikinti ir sudeginti.
autorius: derlingas.lt
