N. Pareigytė-Rukaitienė atvirai kalba apie emocinį sukrėtimą bei nesąžiningus kolegių veiksmus. Pasak jos, viskas buvo atlikta taip, kad ji liktų ne tik užribyje, bet ir finansiškai neįvertinta.
Sprendimas be jos žinios
Nijolė pabrėžia, kad apie savo išėjimą sužinojo ne iš grupės narių, o iš žurnalistų. Tai ją itin sukrėtė:
„Aš iš žurnalistų sužinojau, kad išeinu iš grupės. Man tai buvo naujiena. Kai tai sužinojau net rankos drebėjo.“
Ji teigia, kad iki pat paskutinių momentų nebuvo jokio pasiūlymo sėsti prie bendro stalo ir aptarti situaciją. N. Pareigytė-Rukaitienė pabrėžia, kad toks sprendimas buvo priimtas be jos dalyvavimo, o tai ją itin įskaudino:
„Kaip galima priimti tokį sprendimą, kai mes visi matėme, kad žmonės perka bilietus ir būtų pilnos arenos? Mes nusprendėm daryti koncertus kartu.“
Konflikto priežastys
Nijolė tvirtina, kad grupės narės išstūmė ją ir E. Bžeską iš grupės dėl gobšumo. Ji mano, kad viskas buvo sukurta tam, kad jos galėtų nebesidalinti uždarbiu ir tvarkytis savarankiškai:
„Tai buvo planas, kad galėtų vienos darytis arenas ir nereikėtų dalintis. Čia yra jų gobšumo sukurtas planas. Ne jos aukos, aukos esame mes su Mantu.“
N. Pareigytė-Rukaitienė taip pat kalba apie tai, kad grupės nariai bandė derėtis dėl Mantui priklausančios dalies, tačiau pokalbiai buvo nesėkmingi:
„Kai Mantas paskelbė apie arenas, jos pasakė, kad jam nemokės. Aš sakiau, kad jis yra grupės įkūrėjas. Jos atsakė: „Tu nori, tu ir mokėk jam.“ Toks buvo pasiūlymas.“
Emocinis skausmas
Nijolė atvirai pasakoja, kad situacija ją labai paveikė emociškai:
„Aš nenoriu dar eiti į tą viešą publikavimą, nes man dar skaudu, ir pykčio užeina, ir liūdna.“
Tačiau ji stengiasi išlikti stipri ir tęsia savo veiklą – pradėjo rengti solinius koncertus, turi daugybę pasiūlymų, susijusių su viešais pasirodymais. Nijolė tiki, kad tai, kas vyksta, nėra atsitiktinumas: „Galvoju, kam man jų reikia? Gal taip turėjo būti? Niekas nevyksta veltui.“
Kalbėdama apie grupės istoriją, Nijolė pabrėžia, kad ne ji viena per šiuos metus svariai prisidėjo prie jos sėkmės. Ji akcentuoja, kad grupė niekada nebuvo vien tik kitų narių nuosavybė:
„Ne jos trise sukūrė grupę, čia ne jų nuosprendis. Čia yra visų indėlis.“
Taip pat ji priduria, kad net ir kitos narės anksčiau buvo pasitraukusios: „Aš viena, kuri neplanavau išeiti iš tos grupės, nes ir Karina nesyk buvo išėjusi, Goda taip pat, o mes su Ingrida buvome vienintelės, kurios niekada neišėjome.“
Nors situacija Nijolei kelia daug skausmo, ji išlieka pozityvi ir viliasi, kad viskas bus išspręsta. Ji tiki teisiniais procesais ir viltimi, kad pavyks pasiekti taikų susitarimą:
„Tikiu karma, likimu. Tu darai blogai – tau sugrįš bloguoju.“
Be to, N. Pareigytė-Rukaitienė tikisi, kad buvusi draugystė ir santykiai su grupės narėmis visgi ras kelią atgal:
„Mes buvom šeima, viena kitą sesėm vadinom. Liks tik prisiminimai, ir tikiuosi, kad viskas išsispręs gražiai.“
