Kone kasmet nuo stabligės mirštantys žmonės neskatina panevėžiečių rimčiau pasirūpinti galimomis pasekmėmis ir nemokamai pasiskiepyti.
Kasmet šalyje fiksuojama mirčių nuo stabligės. Pastarąjį kartą užregistruota praėjusią savaitę. Sekmadienį nuo šios ligos mirė 69 metų anykštėnė.
Stablige ji užsikrėtė dirbdama šiltnamyje – nusibrozdino koją, ši netrukus supūliavo. Utenos visuomenės sveikatos centras skelbia, kad moteris į medikus kreipėsi tik po penkių dienų. Ji buvo paskiepyta nuo stabligės ir paguldyta į ligoninę. Išoperavus koją, pradėjo ryškėti stabligės požymiai – pradėjo tempti veidą, ėmė skaudėti gerklę. Anykštėnė buvo atvežta į Respublikinę Panevėžio ligoninę, tačiau moters gyvybės išgelbėti nepavyko.
Teigiama, kad stablige suserga vyresni žmonės, o pavojus padidėja prasidėjus sodo ir daržo darbams. Paprastai užsikrečiama susižeidus žemėtu kastuvu ar šakėmis, įsipjovus ar įsidrėskus.
Užsikrėsti galima ir namuose – kad ir įsipjovus skutant nešvarias bulves.
Specialistų teigimu, pavojingos yra bet kokios žaizdos ir sunkesni nudegimai. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo ar nuplikinimo. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, sukeliantį raumenų susitraukimus ir traukulius.
Gana abejingi
Panašių atvejų būna ir Panevėžio apskrityje. Pernai nuo stabligės mirė Biržų rajono gyventoja.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene) Vilda Bajoriūnienė sako, kad tai būna pavieniai atvejai, tačiau pasitaiko kone kas porą metų. Pavyzdžiui, 2009-aisiais apskrityje neužfiksuotas nė vienas stabligės atvejis, 2008 metais buvo vienas, 2007-aisiais nebuvo, o 2006 ir 2005 metais užfiksuota po vieną atvejį. Panevėžio visuomenės sveikatos centro turimais duomenimis, nuo 1995 iki 2010-ųjų apskrityje užregistruoti aštuoni stabligės atvejai.
Jau porą metų iš eilės vyresni nei 26 metų žmonės gali nemokamai pasiskiepyti nuo stabligės ir difterijos, tačiau skiepai, nors ir apsaugantys nuo mirtinų ligų, nėra itin populiarūs. V. Bajoriūnienės teigimu, pernai ir šiemet visoje apskrityje pasiskiepijo tik 8 901 suaugęs asmuo. Skiepų poreikis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo 14 780 vakcinų. Panevėžio mieste pasiskiepijo 3 152 gyventojai, rajone – 2 442. Bene vangiausiai skiepijosi Kupiškio rajono gyventojai – tik 82.
„Skiepijimas dar vyksta ir vyks, tegul tik žmonės skiepijasi. Tikrai nėra daug pasiskiepijusiųjų“, – sako V. Bajoriūnienė.
Jos manymu, turėtų būti aktyvūs tiek patys gyventojai, tiek medikai ir informuotų apie tokią galimybę.
Reta, bet vis dar pasitaiko
Minėti skiepai yra kartu ir nuo kitos pavojingos ligos – difterijos. Mūsų apskrityje ši viena sunkiausių užkrečiamųjų ligų užfiksuota jau senokai – 1995 metais. Lietuvoje paskutiniai šios ligos atvejai diagnozuoti 2008-aisiais. Infekcija plinta oru lašeliniu būdu – kosint, čiaudint arba kalbant. Ligos metu pažeidžiami įvairūs organai. Ši liga prasideda bendru negalavimu, blogu apetitu, karščiavimu, nestipriu gerklės skausmu. Tonzilės šiek tiek paburksta, parausta, jas salelėmis ar visas dengia apnašos.
Pasak V. Bajoriūnienės, nėra taip, kad užtenka vaikystėje gautų skiepų. Palaikomosios vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų.
D. Savickienė
