Mano sūnus trylikametis sūnus pradėjus mokslo metams vis dažniau pasiskundžia skrandžiu. Pietų mokykloje nevalgo, nes sako, kad neskanu. Iš kurinės vis dažniau matau ištraukiantį tuščią traškučių pakelį. Beje, nors sūnus skundžiasi skrandžio skausmu, apetitas jo neprastas. Kai skauda, duodu „angliuko“. Kelias dienas valgo „naminį“ maistą, o paskui viskas kartojasi iš naujo. Po rimtesnio priepuolio būna pasiryžęs ir „žarną“ ryti, bet ar reikia šio tyrimo? Salvinija
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas:
- Išdavikiškai kyšantis traškučių pakelis parodo skausmų priežastį. Galbūt „žarnos“ rijimas būtų gera pamoka, kuri sukeltų nemalonius prisiminimus prieš griebiant eilinį traškučių pakelį, tačiau tai nėra būtina. Skrandžio skausmai dažniausiai paūmėja vaikui pradėjus eiti į mokyklą. Ir tai savaime suprantama, nes tėvai neturi galimybės kiaurą parą stebėti, ką ir kiek jų vaikas valgo. Tuomet vaikų mitybos racioną dažniausiai papildo traškučiai, šokoladukai, bandelės ir panašus vaikų mėgiamas maistas, kuris iš tikrųjų yra skanus.
Pastebėjus panašius simptomus, nereikia vaiko iš karto vesti pas gydytoją ir atlikinėti visų įmanomų tyrimų. Pirmiausia siūlyčiau tėveliams sudaryti griežtą dietą, kurioje būtų kuo įvairesnis maistas. Žinoma, reikėtų vengti keptų ar rūkytų maisto produktų, kefyro, jogurto, įvairių sulčių, pomidorų padažo ir panašiai, nes tai - rūgštūs produktai. Be to, prie vaikiškų skrandžio skausmų dažnai prisideda ir gaivieji gėrimai „su burbuliukais“. Kai kurie tėvai daro klaidą manydami, kad gazuotas mineralinis vanduo vienas pirmųjų pagalbininkų pajutus skrandžio skausmus, tačiau tai tie patys burbuliukai. Išvengti skrandžio skausmų dažniausiai pakanka griežtos dietos. Tačiau jei vaikas ir toliau skundžiasi įvairiausias skrandžio skausmais, reikia kreiptis į specialistus, kurie skirs rūgštingumą mažinančių vaistų, o aktyvintoji anglis tokias atvejais tikrai nepadės. Vaikai opalige serga labai retais atvejais. Dažniau pasitaiko gastritas, kurio priežastis - nereguliari mityba, didelės pertraukos tarp valgių, „sausas“ maistas, valgymas paskubomis, maistas, kurio sudėtyje yra dažiklių ir konservantų, riebaus ar aštraus maisto gausa racione bei patiekalų įvairovės stygius.
Recepto, kaip priversti vaikus rinktis visavertį maistą, nėra. Tai - auklėjimo dalis. Šeimoje turi būti praktikuojama subalansuota mityba. Tačiau nereikia peržengti ribos draudžiant vaikui valgyti jo pamėgtą maistą. Priešingu atveju, išėjęs į mokyklą jis savo skrandį užkimš traškučiais, bandelėmis ir limonadu - tuo, ką tėvai draudžia.
