D. Kunčienė nuo vaikystės domisi žolelėmis, jos močiutė taip pat buvo žolininkė, todėl gamta moteriai – itin artima. Danutė prisimena, kad niekada nebuvo atitrūkusi nuo gamtos ir su ja jaučia labai artimą ryšį.
„Visada vaikščiojau basomis kojomis, viską liečiau, glosčiau rankomis, bučiavau, mokiau vaikus kaip mylėti aplinką, kurioje mes esame. Kitokio gyvenimo neįsivaizduoju – gamta man lyg oras.
Jei nebūtų gamtos, nebūtų ir manęs. Trijų metų jau išmaniau, kas auga pievoje ir kas su kuo sugyvena. Pamenu, kad močiutė su manimi vis kalbėdavo žolynų kalbomis“, – šypsosi Danutė.
Moteris dalijasi, kad vaiksytėje buvo itin žingeidi, norėjo geriau pažinti žoleles ir jas pajausti, tai ragina daryti ir kitus – domėtis gamtos dovanomis.
„Dabar žmonės yra lyg vertintojai ir neretai jų pirmas klausimas būna: „O nuo ko ta žolė?“ – niekada nebūna taip, kad išgėrus arbatą, visos problemos išsispręstų.
Man net ir vaikystėje toks klausimas nekilo. Aš norėčiau, kad žmonės pirmiausia iškeltų klausimą: „Dėl ko žolelė yra čia? Dėl ko ji auga mano kieme?“, susipažintų su kitokiu žolelių pasauliu ir pievoje, gerdami arbatą, pajaustų žolelių dvasią“, – sako moteris.
D. Kunčienė sako, kad visos problemos prasideda galvoje – jei mintys bus taikios, pozityvios, išsispręs labai daug problemų.
„Jeigu mes kituose dalykuose ieškome pozityvo, meilės, savyje jos neturėdami, tai niekas nepadės“, – mintimis dalijasi žolininkė.
Žolininkės patarimai, ką daryti peršalus
Danutė pasakoja, kad neseniai į ją kreipėsi kaimynė, prašydama „kažko nuo nervų“. Moters teigimu, reikia iš kitos pusės pažiūrėti į savo problemą – taip pavyks sužinoti, kur jos šaknys.
„Vaikystėje sakydavome: „Nervus dėk į konservus“ ir bus ramu. Jeigu galvą skauda dėl aukšto kraujo spaudimo, tada reikia gydytis, bet jei suskaudo tik trumpam – galbūt kažką suvalgei arba negražiai kalbėjai.
Tad žmonės kartais klausia, ką išgerti, kad pavyktų palengvinti atsikosėjimą, išprakaituoti, miegoti, nuraminti širdį, pažadinti apetitą – reikia nepamiršti, kad mus gydo daktarai, o žolelėmis galime sau padėti, palengvinti ligos simptomus“, – sako žolininkė.
D. Kunčienė primena, kad nuo peršalimo reikia saugotis pačiam žmogui – žolelės neapsaugos. Visgi, moters teigimu, jei peršalai – reikia gerti tinkamas arbatas ir kuo greičiau imtis kitų savipagalbos priemonių.
Pamenu, kai išvirus bulvėms su lupynomis, nusunkdavo vandenį, liepdavo pakvėpuoti garais, uždėdavo gastyčių lapelių ar įkaitintos druskos kompresą ant krūtinės. Nereikia iškart bėgti į vaistinę.
Reikėtų greitai merkti kojas į karštą sūrų vandenį. Išmirkius kojas apsimauti šiltas vilnones kojines ir išgerti karštos žolelių arbatos – nebeliks jokio peršalimo. Žmonės nesaugiai elgiasi – vėjas perpučia, sušąla, grįžta namo ir nieko nedaro. Reikia greitai imtis priemonių“, – pataria ji.
Šios žolelės tikra aukso gysla
Žolininkė sako, kad norint greičiau pasveikti nuo seno yra naudojamos žolelės, kuriose gausu įvairių mikroelementų bei vitaminų.
D. Kunčienės teigimu, tinkamai paruoštose žolelėse yra vitaminų B, C, K ir kt. Moteris pamini, kad augale viskas saugiai sudėliota – jeigu yra viena veiklioji medžiaga, kuri gali dirginti skrandį, kitos esančios medžiagos neleidžia tam įvykti.
„Dievo sodo augaluose yra balansas, o kai įsikiša žmogus ir išima tik vieną veikliąją medžiagą, gali kilti pavojus.
Yra daug vaistažolių, kurias galime turėti savo namuose: Paprastasis čiobrelis, didysis debesylas, didžioji dilgėlė, pelkinis gailis, baltoji garstyčia, islandinė kerpė, sibirinis maumedis, trispalvė našlaitė, mėlynasis palemonas, vaistinė piliarožė, vaistinė putoklė, pavasarinė raktažolė, blindės šakelės su pumurėliais, raudonėlis, saldynmedis, vaistinė veronika, šalavijas.
Galima tęsti šį sąrašą dar ilgai, tačiau žmonėms namuose rekomenduoju turėti bent ramunėlės ir medetkos žiedų, raudonėlio žolės, juodojo serbento ir aviečių šakelių, šalpusnio žiedų ir lapų, pušų pumpurų“, – priduria ji.
Svarbu tinkamai paruošti arbatą
Moteris akcentuoja, kad reikia laikytis vartojimo taisyklių, tada būsime saugūs ir galėsime sau padėti. Žolininkės teigimu, šiuo metu žmonės gali stiprinti savo organizmą, parsinešdami pušų spyglių, nusilauždami avietės šakelę, pasidarydami arbatos su medumi.
„Viskas slypi paprastuose dalykuose, tačiau svarbu žinoti kaip tinkamai paruošti arbatą: 20 gramų – 1 valgomas šaukštas stiklinei karšto vandens. Arbatą reikėtų ruošti tai pačiai dienai, kada ruošaitės ją gerti – kitaip žolelės gali prarasti savo gerąsiasi savybes.
Jeigu arbata ruošiama iš šaknų, žievelių, reikėtų 20 minučių palaikyti termose ar ruošti per vandens vonelę. O jeigu arbata iš žiedų, lapelių, rekomenduoju per bambukinį (jokiu būdu ne metalinį) kaušelį juos užplikyti“, – aiškino D. Kunčienė.
Ji priduria, kad daugelis turi neteisingą įsivaizdavimą, jog jei suvartos didesnę nei rekomenduojamą žolelių dozę, greičiau pasveiks, tačiau tai sveikimo nepagreitins. Priešingai, būtina laikytis taisyklių, kad norėdami naudos neprisidarytume žalos. Tad ji visiems linki pasirūpinti atsargomis ir naudoti jas atsaakingai.
„Kai pats pasirūpinti savo žolelėmis, žinai, ką turi. Tad linkiu visada turėti skanios, gaivios arbatos, kuri ne tik tinginį išvarytų, bet ir širdį suminkštintų. Linkiu žmonėms būti atlaidesniems, švelnesniems, pamatyti džiaugsmą mažame rasos lašelyje“, – linki žolininkė.
