Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius Marius Lasinskas atskleidė, kaip natūraliai pastiprinti organizmą ir kovoti su peršalimu.
Ką rinkti šiuo metu?
Vienas iš pačių paprasčiausių būdų – susirasti kiaulpienes. Jos naudingos nuo pat šaknelių iki žiedelių.
„Kiaulpienės yra labai naudingos, bet mes jų naudos iki šiol nemokame pakankamai įvertinti. Daugeliui atrodo, kad jos tik trukdo gyventi, veltui dygsta pievelėje. Iš tikrųjų ji yra labai gera vaistažolė. Ir Lietuvoje, ir pasaulyje yra pripažinta, kad ji sveikatina visą organizmą.
Kiaulpienių šaknis mes dažniausiai kasame vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Šaknų metas jau po truputėlį baiginėjasi. Jeigu randate dar nežydinčią kiaulpienę, galite ją išsikasti, bet jeigu jau kiaulpienės žydi, tai didžiausią naudą galite gauti pakramtydami jų žiedelius kokius 5 ar 10“, – pataria jis.
Viena iš taisyklių, kurias reikėtų gerai žinoti, kad augalus reikia rinkti švarioje vietoje, tai yra, toliau nuo kelių ir pravažiuojančių automobilių, bet net ir švariai surinktus žiedelius reikia gerai nuplauti ir išvalyti.
„Gerai nuplautus kiaulpienių žiedelius galite dėti ir į jums įprastas salotas su ridikėliais, agurkais, pomidorais. Vaistažolių didžiulė nauda atsiskleidžia tada, kai jas naudojate kartu su savo įprastu maistu, o ne valgant retsykiais, tačiau dideliais kiekiais. Vaistažoles įterpiant į maistą nauda ateina po truputėlį ir vaistažoles naudojant jaučiamas geras poveikis sveikatai.
Jeigu panaudojate jas tik savaitę ar kitą, jos neduos tokio efekto. Žiedus geriausia vartoti šviežius, nes džiovinti neduos tokios naudos. Jeigu norite išlaikyti ilgiau, žiedelius šaldykite arba džiovinkite pačioje žydėjimo pradžioje, kai žiedlapėliai dar žiūri į viršų ir nėra pilnai išsiskleidę. Kai kiaulpienės pavirs pūkais, galima pakramtyti jų sėklas. Aišku, jos labai mažos. Bet jų prisirinkus irgi galima berti į maistą“, – paaiškina vaistažolininkas.
Taip pat galite pamatyti jau pražydus baltažiedes ar rausvažiedes notreles. Jos dažnai vadinamos gerosiomis dilgėlėmis, nes jų išvaizda labai panaši, tačiau jos nedilgina
„Notrelės ypač padeda tiems, kurie dažnai serga šlapimo takų ligomis, taip pat jos labai gerai pritaikytos moteriškam organizmui. Galima naudoti jas vienas, o galima lygiomis dalimis sumaišyti su dilgėlėmis. Jas galima valgyti šviežias, o galima ir džiovinti.
Visa jų žolė valgoma – ir lapeliai, ir žiedeliai. Galima sudžiovintą notrelę patrinti per sietelį ir taip turėsite labai naudingų prieskonių. O jeigu dar su vitaminų karaliene dilgėle sumaišysite, išvis bus nuostabu prie bet kokių moteriškų bėdelių“, – nurodo M. Lasinskas.
Kaip įveikti peršalimą ar gripą?
Dabar pradėjus mažėti koronavirusų susirgimų skaičiui, savo nagus paaštrino gripas ir susirgimų juo šį pavasarį padaugėjo. Tačiau gamtoje galima rasti natūralių vaistų, kurie pagelbės peršalus ar susirgus gripu.
„Nuo įvairių peršalimų gali padėti karklų šeimos augalai – gluosniai, blindės. Be to, jie padės gerai nuo galvos skausmo, nuo peršalimo. Jeigu nespėjote pasinaudoti blindžių žiedais, nenusiminkite, nes tuojau atsiras jų lapeliai, kuriuos galima naudoti nuo peršalimo. Peršalimui gydyti puikiai tiks ir tramažolė, vaistinė plautė. Puikiai gali pagelbėti juodųjų serbentų lapai, pušų spygliai ir ūgliai.
Taip pat šie augalai tinka ir susirgus gripu. Prieš virusinių savybių turi ir pušis, eglė, kadagys. Jų pumpurus arba ūglius galima naudoti sergant gripu. Taip pat riks gluosnio, blindės lapeliai. Galima naudoti šliaužiančią tramažolę, ji labai padeda net sergant plaučių uždegimu. Visi kvepiantys augalai gali padėti nuo slogos, užkimimo“, – vardija knygų autorius.
Tai pat pamažu skleidžiasi aviečių, juodųjų serbentų lapeliai ir galima pradėti juos rinkti.
„Kartu su aviečių ir juodųjų serbentų lapeliai prisirinkite garšvų lapelių, taip pat kiaulpienių. Šiuos lapelius galima sumaišyti lygiomis dalimis ir pasidaryti sveikatinantį gėrimą – 1-2 šaukšteliai džiovintos žaliavos ir puodelis karšto vandens (maždaug 85-90 laipsnių), o tada 10-15 minučių palaikyti uždengus ir po jų gerti.
Taip turėsite imunitetą stiprinančią, nuo peršalimo apsaugančią arbatą. Kartu galima palaižyti ir medaus nuo šaukštelio, taip dar pagerinsite ir visų medžiagų įsisavinimą“, – nurodo vaistažolininkas.
M. Lasinskas pastebėjo, kad pamažu skleidžiasi ir paprastoji raktažolė. Jų žiedeliai ir lapeliai taip pat puikiai tiktų gydytis nuo peršalimo ligų ar organizmui stiprinti.
Tačiau, kaip teisingai skinti vaistažoles ir lapus, kad stengdamiesi padėti sau nepakenktume gamtai?
„Nuo viršūnių lapelių neskinkite, nes taip galima pakenkti medeliams ir krūmams. Stenkitės skinti nuo apatinių šakų arba nuo nukritusių šakų. Jeigu matote vienoje vietoje 5 lapelius, nuskinkite vieną, o kitus palikite. Stenkitės vadovauti principu, kad jums 1/4 , o gamtai lieka 3/4. Taip ir nepakenksite gamtai“, – sako M. Lasinskas.
