Žolininkas ir knygų autorius Marius Lasinskas pasakoja, kad žmonės yra įpratę vadinti šiuos pavasarinius augalus, kurie dažnai bujoja, auga soduose, daržuose ir gėlynuose, piktžolėmis. Neretai šiuo pavadinimu įvardijamos ir populiarios vaistažolės – kiaulpienės, dilgėlės, garšvos, žliūgės ir kiti.
„Turime suprasti, kad jos nori tik gero žmogui, gali pagelbėti tapdamos tiek maistu, tiek vaistu. Sutarkime, kad nuo šiol šiuos augalus vadinsime „geražolėmis“. Jeigu vadiname jas piktžolėmis, tuomet jos turi ką nors blogo daryti, tačiau parodysiu, kad jos linki tik gero ir paaiškinsiu, kodėl jas turėtume vadinti „geražolėmis“, – juokiasi pradėdamas pasakoti M. Lasinskas.
Šiuo įpusėjusio pavasario laikotarpiu, kiemuose bei laukuose galima rasti ir paprastąją garšvą, ir kiaulpienės šaknų, dilgėlių, notrelių bei šliaužiančiųjų tramažolių, karklų.
Žolininkas pasakoja, kad juokas juokais, tačiau pačiam, kuomet ravi daržą, niekuomet nekyla ranka išmesti nei vienos „geražolės“, kadangi vyro akimis – visos yra naudingos.
„Tokių, kurių nebūtų galima naudoti, reikėtų išmesti – nesugalvoju. Ar tai būtų žliūgė, takažolė, asiūklis iš dirvos ištrauktas, ar tos pačios garšvos, kiaulpienės, visos, kurios auga šalia pasodintų braškių arba žirnių, yra „geražolės“, jeigu žinai, ką su jomis daryti ir kaip jas surinkus panaudoti.
Mesti niekuomet nemetu, nebent augalai būtų nuodingi, tačiau darže rasti nuodingų augalų ir taip nėra paprasta. Vienintelė ugniažolė yra veikianti stipriau, tačiau net ir tada, kai žinai, kaip ją tinkamai panaudoti, ji tampa „geražole“, – nusišypso Marius.
Vitaminų karalienė dilgėlė ir jos pusseserė notrelė
Viena iš „geražolių“, kurią galima tituluoti tikra vitaminų karaliene yra dilgėlė. Neretai šis augalas asocijuojasi su skaudžiu nudilginimu, kuomet vaikystėje įmetus kamuolį į jų kupiną pievą tekdavo nusidilginti ne vieną ir ne dvi kojų arba rankų vietas.
„Šiuo metu dilgėlių galima rasti ir mūsų soduose, kaimuose. Jas galima įterpti į salotas, pašaldžius arba patrynus mediniais šaukštais, kad nenusidilgintume liežuvio. Taip pat galima dilgelėmis paskatinti ir žaliuosius kokteilius, troškinius, sriubas, arbatas. Dilgėlė iš tiesų yra tikra vitaminų karalienė“, – patvirtina M. Lasinskas.
Taip pat verta įsidėmėti ir dilgėlės pussesere vadinamą notrelę, kuri taip pat aktyviai auga daugumos daržuose, soduose. Atpažinti ją galima iš rausvų arba baltų žiedelių:
„Ji irgi yra tikrai naudinga kaip maistas ir vaistas. Ypač verta jas vartoti tada, kai turima moteriškų problemų, esant šlapimo takų uždegimui. Dvigubas gėris ir nauda bus tada, jeigu notrelę sumaišysite kartu su dilgėle, kadangi šie augalai vienas kitą papildo ir dvigubai gali suteikti naudos ne tik moterims, tačiau ir visiems kitiems, turintiems įvairiausių bėdų.“
Kaip ir dilgėlę, taip ir notrelę žolininkas rekomenduojama dėti į salotas. Taip pat šaunus panaudojimo būdas yra ir sutrinti augalą į miltelius ir jais pagardinti košes, sriubas. „Paprasčiausiai, jos tinkamos papildyti maistinėmis medžiagomis įprastą maistą“, – priduria nusišypsodamas pašnekovas.
Garšva, kačiukai ir šalpusnis
Šiuo metu taip pat lengvai galima rasti ir augančią paprastąją garšvą, kurią galima naudoti kaip mėsos pakaitalą gaminant žaliuosius kokteilius.
„Taip pat sudžiovinus ir sutrynus į miltukus galima augalą dėti į maistą. Garšva yra puiki vaistažolė esant podagros sutrikimams, siekiant pastiprinti širdelę“, – teigia pašnekovas.
Be to, verta atkreipti dėmesį ir į karklus, blindes arba kitaip žinomus kačiukus. Iš šio augalo pūkuotų žiedų galima pasidaryti, pavyzdžiui, arbatą:
„Reikėtų paimti dešimt žiedelių, užpilti juos verdančiu vandeniu, palaikyti apie dešimt minučių ir vartoti. Toks gėrimas galimas naudoti kaip aspirino pakaitas, siekiant išgydyti peršalimą. Šiuo metu galima rasti ne tik kačiukų, tačiau ir pumpurų, serbentų. Jų padaugės liepos mėnesį, tad bus galima ir pakramtyti ir arbatoms panaudoti.“
Suskubus aplinkoje galima pasirinkti ir dar vieno naudingo augalo – šalpusnio, kurio arbata padės pagerinti plaučių veiklą, leis lengviau gydyti atsikosėjimą.
„Šalpusnis naudingas ir virškinimui, kepenų veiklai. Nerekomenduojama šio augalo vartoti dideliais kiekiais arba ilgą laiką, tačiau per savaitę naudojimo tikrai galima gauti puikios sveikatai naudos.
Šliaužiančioji tramažolė
Žolininkas Marius Lasinskas pamini ir dar vieną naudingą „geražolę“, kuri metai iš metų vis labiau populiarėja žmonių tarpe. Anot Mariaus, daugumą dominanti žolė yra šliaužiančioji tramažolė:
„Ji vien tik pavadinime atskleidžia, kad gali padėti nuo traumų, sužalojimų. Ją taip pat galima vartoti ir stiprinant vidų – darytis arbatas, gaminti salotas, žalius kokteilius, kadangi šliaužiančioji tramažolė turi daugybę mikro bei makro elementų.“
Šią vaistažolę galima vartoti siekiant gydyti slogą, kosulį, kitus peršalimo simptomus, kvėpavimo sistemos bėdas. Taip pat žolininkas pamini, kad tramažolę galima naudoti net ir sergant plaučių uždegimu.
„Šis augalas renkamas žydėjimo metu, tad jau visai netrukus, už poros savaičių bus galima pradėti jų ieškoti ir rinkti. Ši žolė yra taip pat vertinga kaip ir visos kitos, todėl ją tikrai galima pridėti prie „geražolių“, – nusijuokia vyras.
Tam, kad šis augalas padėtų nuo traumų arba sumušimų, ant skaudančios kūno vietos galima tepti šliaužiančios tramažolės košelę arba specialiai pagamintą tepalą.
Kiaulpienė
Vis dėlto, vitaminų karalienei dilgėlei nusileisti negali ir kitas augalas, apie kurį žolininkas Marius Lasinskas, kaip jis pats tvirtina, galėtų kalbėti ištisą savaitę. Visų dėmesio verta ir kiekvienoje pievoje sutinkama kiaulpienė suteikti žmogui naudą gali nuo pat plaukų galiukų:
„Kiaulpienė yra vienas geriausių Lietuvoje augančių augalų, kuris sveikatina visą žmogaus organizmą. Šiuo metu galima rasti jau ir kiaulpienės lapų bei kai kur ir žiedelių. Taip pat galima suskubti ir išsikasti kiaulpienės šaknų, kadangi šylant orui visos geriausios savybės keliauja iš jų į lapus, vėliau iš jų į stiebus, o iš stiebų į žiedus ir galiausiai formuojasi pūkai bei sėklytės.“
Naudingos kiaulpienių šaknys būna ne tik pavasarį, tačiau ir vėlyvą rudenį, kuomet yra tinkamos kasti. Rudens laikotarpiu šaknys būna vertingesnės, kadangi jose yra gausu inulino medžiagos.
„Kiaulpienės šaknys tinkamos vartoti siekiant gerinti žarnyno, kepenų veiklą, kasą, esant cukriniam diabetui. Šio augalo lapai yra labiau tinkami inkstų veiklos gerinimui, skysčiams varyti iš organizmo.
Žiedeliai – virškinimui, kepenų veiklai, tulžies išsiskyrimui. Be to, kiaulpienių sėklytės yra labai maistingos, ypač tada, kai pavirsta pūkais. Tuo metu galima jas tiesiog nukramtyti. Iš tiesų, kiekviena kiaulpienės dalis yra labai naudinga, nenaudojame tik žemių“, – nusišypso knygų autorius.
Tam, kad būtų galima vartoti kiaulpienės šaknis, reikėtų jas iš pradžių gerai nuplauti, o tuomet susmulkinti į gabalėlius. Išdžiovinti juos 40-60 laipsnių temperatūroje, o tuomet vartoti paprasčiausiai sukramtant arba paskrudinus keptuvėje. Atlikus pastarąjį veiksmą, taip galima pasigaminti net ir kiaulpienių kakavos arba kavos:
„Lapelius galima sudėti į salotas, padžiovinus žiedelius – kramtyti arba virti arbatą, iš stiebelių pasigaminti net ir makaronus.“
Taisyklingas vaistažolių vartojimas
Prieš pradedant atrasti naudą teikiančių žmogaus organizmui augalų pasaulį, verta pirmiausiai įsidėmėti tam tikras taisykles, kad nauda nevirtų žala arba piktnaudžiavimu.
„Įprasta norma yra 5 gramai džiovintos žaliavos per dieną, paprasčiausiai sveikai ir skaniai atsigeriant arbatos ar suvartojant kartu su salotomis. 10-15 gramų džiovintos žaliavos per dieną suvartoti galima sveikatinimosi tikslais, o kažkur nuo 20-25 gramų džiovintos žaliavos vartojimas yra įvardijamas kaip vaistas“, – perspėja M. Lasinskas.
Norint vartoti šviežius augalus, anksčiau minėtą dienos normą reikėtų padauginti iš penkių. „25 gramai šviežių augalų būtų skirti pavalgymui, 50-75 gramai suvartojami sveikatinimosi tikslai, o tuomet 100 gramų ir daugiau šviežių žolių ir augalų veiktų kaip vaistai. Vartojant per dieną šias normas vertėtų išsidalinti, pavyzdžiui, po tris kartus“, – priduria vyras.
Vartojant „geražoles“ savarankiško gydymosi tikslais, žolininkas rekomenduoja vieną rūšį vartoti septynias dienas, tuomet padaryti trijų dienų pertrauką ir toliau pakeitus rūšį – vėl laikytis septynių dienų režimo, o įsisavinti augalų teikiamą naudą padės ir medus:
„Jeigu vartojame mišinį, pavyzdžiui, garšvų, dilgėlių ir kiaulpienių lapus, tuomet tai vertėtų vartoti 21 dieną, vėliau padaryti septynių dienų pertrauką, ir tuomet vėl vartoti 21 dieną bei viską kartoti iš naujo.
2-3 mėnesiai žolelių kurso jau yra visai nebloga sveikatinimosi programa. Neužtenka pagerti mišinį dešimt dienų ir tikėtis, kad bus išspręsta problema. Reikėtų atsakingai vartoti 2-3 mėnesius, o kartais gali prireikti ir šešių, o gal net visų metų žolelių vartojimui.“
Šalutiniai poveikiai
Ilgą laiką vartojant augalus kaip vaistą, gali atsirasti ir nemalonus šalutinis poveikis. Pavyzdžiui, ilgą laiką vartojant daug kiaulpienių, gali atsirasti rimtesnės bėdoms tiems, kurie turi tulžies latakų sutrikimų arba inkstų akmenų.
„Kiaulpienė yra varanti tulžį, todėl, jeigu kažkas turi bėdų su padidėjusiu rūgštingumu, turėtų šio augalo privengti. Ypatingai, negerti kiaulpienių sulčių, kadangi jos yra labai karčios ir gali sudirginti gleivinę. Jų gerti arba kramtyti kiaulpienės kotelių nepatariama ir vaikams. Mažiesiems užtektų ir vieno kito žiedelio, džiovintų lapelių arbatos. Šviežių kiaulpienės augalų nerekomenduojama vartoti vaikams“, – dar kartą griežtai įspėja M. Lasinskas.
Taip pat piktnaudžiauti nevertėtų ir dilgelėmis, ypač tiems, kuriems yra virš 80 metų ir vartoja kraują skystinančius vaistus: „Išgėrus vieną dilgėlių arbatos puodelį gal ir nieko neatsitiks, tačiau ilgą laiką vartojant gali pradėti greičiau krešėti kraujas.“
Pasiteiravus, ką paties darže galima rasti, Marius nusijuokia, kadangi gyvena Neveronių kaime, visai šalia Kauno marių, pati gamta aprūpina jį „geražolėmis“.
„Nieko papildomai tikrai nereikia auginti, nes viską apgalvojusi yra ir pati gamta, kurios paprašius, ji žmogui duoda viską. Svarbiausia yra žinojimas, ką su tais augalais bus galima nuveikti.
O taip, sėkmingai laukuose auga kiaulpienės, jų žydėjimo metu geltonuoja visi Neveronių laukai, tramažolės irgi apsivijusios auga prie šiltnamio tvoros, o tarp aviečių galima rasti ir garšvų“, – nusišypso žolininkas ir knygų autorius Marius Lasinskas.
