Nors orai dar žvarbūs, žalias noseles jau iškišo jaunos dilgėlės– vienos vertingiausių pavasarinių vaistažolių. Būtinai išsivirkite dilgėlių sriubos arba įmaišykite jų į šaltibarščius. Vaikščiodami miške, paieškokite ir miškinių česnakų, maistinėmis savybėmis, vitaminų bei mineralų gausa nenusileidžiančių daržovėms, o dažnai jas ir lenkiančių. Arbatai prisiskinkite pirmųjų žemuogių lapelių, kuriuose slypi visa gamtos vaistinė.
Kirtimuose, pamiškėse auga siauralapis gaurometis, kurio lapai renkami vasarą, bet pavasarį galimaprisirinkti puikaus skonio jaunų ūglių sriubai ar salotoms. Pievose želia pirmieji gysločių lapeliai. Šios vertingos vaistažolės – puikus priedas salotoms, kokteiliams, nes slopina uždegimą, kai kurių mikrobų augimą, lengvina atsikosėjimą, laisvina vidurius.
Maistui – sriuboms, salotoms, kokteiliams – puikiai tinka ir žieminės bulvės arba jauni varnalėšos ūgliai. Jaunų kiečių viršūnėliųgalima įmaišyti į blynų tešlą. Jos,kaip prieskonis,taip pat dera su riebesne kiauliena, gerina virškinimą. Kiečiai skatina skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, tinka vartoti sergant gastritu, viduriuojant.
Maistui tinka ir jauni garšvų lapeliai, sparčiai auganti daržinė žliūgė, savaime pasisėjanti trikertė žvaginė, kuri mažina kraujospūdį ir ypač tinka sergantiems žarnyno, kepenų, tulžies, pūslės ligomis, turintiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų.
Pats laikas ruošti daržą pavasarinių daržovių sėjai, todėl kasdami žemę, ravėdami ankstyvąsias piktžoles, nemeskite visų į kompostą – kai kurios iš jų gali atsidurti jūsų lėkštėje. Pirmieji minkšti kiaulpienių lapeliai – tikras vitaminų sandėlis. Jie kartoki,bet labai naudingi: skatina inkstų, kepenų, skrandžio veiklą, gerina apetitą, padeda iš organizmo pašalinti kenksmingą cholesterolį.
Jeigu lysves okupavo įkyrusis varputis – jo šaknis iškaskite, išrinkite, tačiau neišmeskite, nes tai puikus vaistas nuo šlapimo pūslės uždegimo, inkstų akmenligės, lengvinantis reumato, podagros skausmus.
