Orui atšilus, palaipsniui nudengiame rožes, geriau – apsiniaukusią dieną. Nukaskime žemių ar durpių kaupus, dalį durpių palikime mulčiui. Jei trūksta drėgmės, nudengtus krūmelius palaistykime.Nuo prilenktų prie žemės jaunų kamieninių rožių nukasame žemės kaupus, pakeliame jų stiebus būtinai prieš pumpurų formavimąsi, nes pavėlavus nulūžta pumpurai.
Arbatines hibridines ir poliantines rožes nukarpome, paliekant po 2–3 pumpurus ant kiekvienos šakos, pašaliname silpnus ir plonus stiebus. Laipiojančios rožės visai nekarpomos, nes jos krauna žiedus ant pernykščių ūglių. Parko rožių nukerpame tik aplūžusias bei senas šakas.
Narcizus, tulpes, hiacintus ir smulkias svogūnines bei daugiametes gėles tręšiame kompleksinėmis arba granuliuotomis lėtai tirpstančiomis trąšomis (20–30 g/m2). Augalams maisto medžiagų pakaks 3–4 mėnesiams.
Šiltnamiuose žaliaisiais auginiais dauginame retas jurginų veisles. Atželdinimui į dėžes ir vazonus susodiname kanų šakniastiebius. Juos į lauką sodinsime gegužės–birželio mėn., pasibaigus šalnoms.
Gumbasvogūnių sodinimas
Balandžio pabaigoje jau laikas sodinti kardelius, acidanteras, montbretes, tigrenes, frezijas, galtonijas bei kiškiakopūsčių gumbelius. Sodiname tik sveikus gumbasvogūnius, kasmet vis į kitą vietą.
Prieš sodinimą gumbasvogūnius beicuojame nuo ligų pusę valandos: 0,05 proc. kalio permanganato ar 0,3 proc. topsino tirpale, o nuo kenkėjų mirkome 3 valandas česnakų ištraukoje (iš 1 kg česnakų išspausti sultis ir atskiesti 10 l vandens). Kardelius sodiname 10 cm gylyje, kad vėjas neišverstų stiebų, į 1 m2 sodiname apie 50 gumbasvogūnių (pavyzdžiui, 1,2 m pločio lysvėje sodiname 6 eilėmis, 20 cm atstumu tarp eilių, eilėje kas 10 cm.
Pasodinus kardelius, dirvą mulčiuojame 5–6 cm durpių sluoksniu.Kadangi maži gumbapumpuriai sunkiai sudygsta, prieš sodinimą juos parą laiko mirkome šiltame, 30–35 °C, vandenyje. Paskui juos sumaišome su durpėmis, apdengiame medžiaga, taip jie greičiau sudygs. Sudygusius gumbapumpurius nedelsiant pasėjame.
Gėlyne ar lysvėje, saulėtoje vietoje, sodiname montbrečių, acidanterų, tigrenių gumbasvogūnius 8–15 cm gylyje (priklausomai nuo jų dydžio), 20 cm atstumu tarp eilių, eilėje kas 8–10 cm. Galtonijų svogūnus sodiname 10–15 cm gylyje, 20–25 cm atstumu, keturlapių kiškiakopūsčių gumbelius – 2–3 cm gylyje, 8–10 cm atstumu.
Frezijas sodiname šiek tiek pavėsingoje vietoje 5 cm gylyje, eilutėse kas 5 cm, tarp eilučių – 10 cm. Šiuo metu pasodintos frezijos pražys liepą.
Balandžio pabaigoje atšilus orams, raganessodiname 5 cm giliau, nei jos augo anksčiau. Pasodinus mulčiuojame 5 cm durpių sluoksniu. Apatinę augalo dalį nuo tiesioginių saulės spindulių gerai apsaugo priešais pasodintos 30–50 cm aukščio daugiametės gėlės.
Sėjame ir dauginame auginiais
Šiltnamiuose į daigyklas ar dėžutes su durpių substratu gėlių sėjai sėjame ratilius, pajūrines lobularijas, gvaizdūnes, celiozijas, dekoratyvinius kopūstus, periles, sausiukus, šlamučius, kermėkus. Pikuojame kovo mėnesį pasėtų gėlių daigelius į daigyklas ar 5–9 cm skersmens vazonėlius su durpių substratu gėlių auginimui.
Žaliaisiais auginiais dauginame surfinijas, pelargonijas, verbenas, diascijas, torenijas, fuksijas, lantanas, cimbžiedes, šlamučius. Juos pjauname su 2–3 porų lapeliais, sodiname į daigyklas su durpiniu substratu. Juos šaknydiname nesaulėtoje vietoje, 20–22 laipsnių temperatūroje.
Chrizantemas laikome šviesioje, 15–18 laipsnių šilumos patalpoje, laistome, tręšiame. Augalams paaugus, dauginame auginiais su 3 poromis lapų ir sodiname į daigyklas.
Persodintus ir įšaknydintus augalus pradžioje laistome saikingai, reguliariai apipurškiame, saugome nuo tiesioginių pavasario saulės spindulių.
Atostogos kambarinėms gėlėms
Gausiau laistykime, tręškime kambaryje augančias gėles. Nepersodintus augalus arba intensyviai augančius ir žydinčius augalus pastatykime į gerai apšviestą vietą, dažniau laistykime bei tręškime trąšomis, skirtomis įvairioms augalų grupėms ar tam tikriems augalams.
Ant saulėtų palangių stovinčias gėles gali nudeginti stipri pavasario saulė, todėl prie stiklo ištieskime marlę ar kitą medžiagą.
Jei kovo mėn. nepersodinote augalų, šį darbą suskubkite padaryti balandį. Jaunus, greitai augančius augalus, persodiname kasmet arba kas antrus metus, o senesnius, lėtai augančius – kas 3–5 metus, į didesnio skersmens vazoną su durpių substratu arba į įvairioms augalų rūšims skirtą žemės mišinį. Senesniems augalams, jei nepersodinsime, kasmet pakeiskime viršutinį žemės sluoksnį. Prieš gėlių persodinimą, kero dalijimu ar auginiais pasidauginkime norimų augalų.
Patikrinkime šaknis tų gėlių, kurios po žiemos dar nepradėjo augti arba leidžia labai silpnus ūglius. Jeigu jos apipuvusios arba žemė užrūgusi, augalus tuoj pat persodinkime. Pradėjusias pūti šaknis pašalinkime ir gėlę persodinkime į mažesnį vazoną (tokio dydžio, kad gyvosios šaknys jame vos tilptų).Žemė turi būti puri, be puvenų. Persodinus tokius augalus, laistome labai mažai ir apie 2 mėnesius netręšiame, nestrąšosvėl gali skatinti šaknų puvimą.
Šiuo laikotarpiu suintensyvėja ir įvairių kenkėjų (amarų, skydamarių, erkių) veikla, todėl atidžiau stebime augalus. Gėles, užpuolus amarams, skydamariams ir erkėms, pradžioje nuplauname vandeniu, paskui – muiluotu, ir vėl perskalaujame švariu vandeniu. Arba apipurškiame muiluoto vandens ir tabako nuoviro skiediniu, paskui nuplauname vandeniu.
Kokias gėles sodiname balandį
Lakštenis sėjamas balandžio pradžioje į inspektą arba dėžutes. Paaugę daigai persodinami 3 cm atstumu. Pasėjus laikoma 12–15°C temperatūra, sėklos sudygsta po 10–15 dienų. Ankstyvos veislės pražysta po 80, vėlyvos – po 100 dienų. Žydi iki šalčių. Jauni daigai jautrūs šalnoms. Sodinama 15–20 cm atstumu.
Gerai auga saulėtoje vietoje, tinka sunkesnė, kalkinga dirva. Gausiai laistomas auga vešliai, gausiai žydi. Jauni daigai jautrūs drėgmės pertekliui. Sėklos išlieka daigios ketverius metus. Lakštenis lengvai kryžminasi, todėl norint auginti kelias veisles, būtina jas izoliuoti (sodinti 200 m atstumu).
Levažandžiai yra kryžmadulkiai augalai, norint turėti gryną veislę, būtina juos izoliuoti, t. y. sodinti 300–500 m atstumu. Sėjami į inspektą arba į dėžutes. Sudygsta po 2–3 savaičių. Tinkamiausia dygimui 18–20°C temperatūra. Vėliau išsodinami į inspektus po 150 daigų į m2.Ankstyvos veislės pražysta po 85 dienų, vėlyvos – po 100–120 dienų.
Jauni daigai jautrūs drėgmei, greit pūva. Augantiems levažandžiams aukšta temperatūra kenkia, jie ištįsta. Šalnų nebijo, į gėlynus sodinami gegužės pabaigoje 15–20 cm atstumu. Sėklos subręsta palaipsniui, subrendusios greit išbyra, išlieka daigios trejus metus, viename grame – iki 2000 sėklų.
Serenčiai sėjami į šaltą inspektą arba į dėžutes balandžio antroje pusėje, sudygsta po savaitės. Žydėti pradeda po 60–70 dienų. Vėlyvosios veislės pražysta po 90 dienų. Žydi gausiai iki šalnų. Norint užauginti grynos veislės sėklas, sodinama 200 m atstumu. Lietingomis vasaromis žiedynai dažnai pūva, sėklų būna mažiau. Viename grame yra apie 300 sėklų, kitų rūšių – iki 700. Ypač vertinamos žemaūgės serenčių veislės.
Skeltažiedis sėjamas balandžio pradžioje. Į nuolatinę vietą sodinamas praėjus šalnų pavojui, 15–20 cm atstumu, saulėtoje vietoje.
Balzaminė sprigė sėjama balandžio mėnesį. Paaugę daigai išpikuojami 3×3 cm atstumu. Jei stipriai auga – viršūnės patrumpinamos, kad užaugtų stipresni kereliai. Į nuolatinę vietą sodinami 25 cm atstumu, praėjus šalnų pavojui.
Portulaka – žemaūgis augalas, kylančiais arba šliaužiančiais stiebais. Lapai cilindriški. Žiedai pilnaviduriai ir tuščiaviduriai, raudoni, rožiniai, geltoni, balti. Žydi nuo birželio iki spalio mėn. Portulaka sėjama balandžio mėn. į šiltą inspektą arba į dėžutes. Į nuolatinę vietą sodinama gegužės pabaigoje 10–15 cm atstumu. Galima sėti ir tiesiai į gėlyną, o vėliau praretinti. Bet tokie daigai žydės 2 savaitėmis vėliau. Sodinama saulėtoje vietoje.
Puikūnas mėgsta drėgną, daug puvenų turinčią dirvą, saulėtą vietą. Sėjamas balandžio mėnesį į dėžutes arba į inspektą. Paaugę daigai pikuojami. Į nuolatinę vietą sodinamas šalnų pavojui praėjus, 10 cm atstumu.
Gazanija sėjama į dėžutes balandžio pradžioje, į nuolatinę vietą sodinama gegužės pabaigoje, 20–25 cm atstumu, mėgsta saulėtą vietą. Žydi iki vėlyvųjų šalnų.
