„Jei gerklės skausmas užsitęsia, pas gydytoją pasirodyti būtina, nes tik jis gali nustatyti skausmų priežastį ir paskirti tinkamą gydymą, o tai gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ateityje“, – pabrėžia gydytoja.
Gerklės skausmas – vienas iš labiausiai paplitusių simptomų, kurių kamuojami žmonės kreipiasi pas V. Kardišienę. Pasak otorinolaringologės, dauguma susirgimo atvejų yra susiję su ryklės ir tonzilių uždegimu–faringotonzilitu. Šis 70 proc. atvejų būna virusinis, kitus uždegimo atvejus sukelia bakterijos arba grybeliai. Ir nors faringotonzilito gydymas nėra labai sudėtingas, vis dėlto būtina kruopščiai laikytis gydytojo nurodymų.
„Pavyzdžiui, jeigu pacientui yra paskirti antibiotikai ir jis jų vartojimą pagerėjus būklei savavališkai nutraukia arba visai nesigydo, gali atsirasti sinusitas, sepsis, reumatoidinė karštinė, reaktyvusis artritas ar kitokių komplikacijų“, – teigia medikė.
Dėl susilpnėjusio imuniteto dažniausiai ūminiu faringotonzilitu susergama šaltuoju metų laiku, o dėl kitų priežasčių gerklės skausmai gali kartotis ir varginti nepriklausomai nuo metų laiko.
Baiminasi gerklės vėžio
Nuolatinį gerklės skausmą jaučiantys pacientai į otorinolaringologus kreipiasi baimindamiesi paties baisiausio – ryklės ir gerklų vėžio.
Šią ligą dažniausiai lydi ne tik ilgalaikis gerklės skausmas, bet ir ilgiau nei 2 savaites besitęsiantis užkimimas, kosulys, dusulys, pasunkėjęs rijimas, lėtinis ausies skausmas. Šio susirgimo metu seilėse ar skrepliuose taip pat gali atsirasti kraujo, krenta svoris, padidėja limfmazgiai.
„Reikia pasidžiaugti, kad dauguma žmonių, kurie skundžiasi nuolatiniu gerklės skausmu, vis dėlto vėžiu neserga. Jiems diagnozuojamos kitos ligos, pavyzdžiui, gastroezofaginis refliuksas (GERL). Ši liga pasireiškia gerklės skausmu ar perštėjimu, kai skrandžio rūgštis dirgina ryklės gleivinę, kąsnio-svetimkūnio pojūčiu gerklėje, ypač rytiniu užkimimu, krenkščiojimu, sausu kosuliu“, – sako V. Kardišienė.
Skauda ir dėl slogos, ir dėl alergenų
Neretai gerklės skausmą provokuoja ir netaisyklingas kvėpavimas. Kvėpavimas per burną sausina gleivinę – dėl to gali pradėti perštėti gerklę. Tokį kvėpavimą gali provokuoti obstrukcija nosies landose ar nosiaryklėje: sloga, sinusitas, polipai, navikai, padidėjusios tonzilės. „Dažniausiai gleivinių sausumą galima pajusti atsibudus po miego. Simptomus dar labiau paryškina prasidėjęs šildymo sezonas ir sausas oras namuose“, – pabrėžia gydytoja.
Gerklę dirgina ir alergenai, kurie dažniausiai taip pat sukelia ir vandeningą skaidrią slogą, čiaudulį, akių paraudimą. Dažniausiai šiuos nemalonius pojūčius sukelia augalų ir medžių žiedadulkės, pelėsis, naminiai gyvūnai, namų dulkių erkės, maistas ir jo cheminiai priedai, buityje ir kosmetikoje naudojami chemikalai.
Pasak gydytojos, gerklės skausmas dažniau kamuoja ir tam tikrų profesijų žmones. „Šis skausmas gali atsirasti ilgai ir garsiai kalbant ar dainuojant, todėl gerklės skausmas yra dažnas dainininkų, sporto trenerių, mokytojų palydovas“, – pastebi gydytoja.
Perspėja rūkančiuosius
Gerklės skausmas dažnai persekioja ir rūkančiuosius: jiems gerklę ima perštėti dėl jautrių ryklės ir gerklų audinių nuolatinio dirginimo nuodingomis cheminėmis medžiagomis ir karštu, sausu oru.
„Rūkymas sukelia lėtinį uždegimą, pažeidžia vietinį gleivinių imunitetą, ryklės ir gerklų gleivinės tampa mažiau atsparios infekcijai, kitiems kenksmingiems veiksniams. Pacientams tenka nuolat priminti, jog rūkymas padidina žmogaus riziką susirgti ryklės ir gerklų vėžiu“, – pranešime spaudai sako Kauno „Kardiolitos klinikų“ otorinolaringologė V. Kardišienė.
Lėtinį gerklės skausmą taip pat gali sukelti užterštas oras, kenksmingos medžiagos darbo aplinkoje, sausas oras, trauma, nudegimai.
Specialistės teigimu, norint išvengti gerklės skausmų ir ligų, reikia stiprinti imunitetą, vengti streso, pervargimo, dažniau būti gryname ore, sportuoti, grūdintis, sveikai maitintis ir nerūkyti.
