Kritinė liga gali būti vadinami įvairūs susirgimai, tokie kaip miokardo infarktas, insultas, vėžys, išsėtinė sklerozė, galvos smegenų aneurizma, AIDS. Išgirdus bet kurią iš šių diagnozių gali prireikti papildomo laiko ir pinigų reabilitacijai bei gydymui, taip pat papildomo poilsio.
Gydytojai pastebi, kad laiku pasitikrinus ir pradėjus gydymą dažnu atveju ligą galima suvaldyti, vis tik tam reikia skirti laiko ir pastangų.
Itin svarbus vaidmuo tenka profilaktikai, mat kuo anksčiau liga nustatoma, tuo greičiau galima pradėti gydymą.
Žmogus turėtų ne tik sveikai maitintis, sportuoti, ilsėtis, bet ir reguliariai, profilaktiškai lankytis pas medikus: kasmet atlikti kraujo tyrimą, sekti kraujo spaudimo pokyčius, pasitikrinti dėl galimų pakitimų ankstyvosios diagnostikos programose.
Deja, gydytojai vis dažniau pastebi, kad gyventojai vengia tikrintis sveikatą.
„Kartais žmonės vengia, tarsi kažko bijo, pavyzdžiui, nenori, kad būtų atliekamas plaučių rentgeno tyrimas. Vis daugiau atsiranda ligonių, kuriems papildomai išrašomas siuntimas atlikti echoskopijos tyrimą.
Dažnai nustatomos ne tik kraujagyslių ligos, tačiau ir cukrinis diabetas, onkologinės ligos. Galima pastebėti, kad žmonės delsia kreiptis į medikus net ir tada, kai susiduria su peršalimo ligomis“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt kalbėjo šeimos gydytoja Indrė Misevičiūtė.
Tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbėjęs profesorius, kardiologas, docentas Pranas Šerpytis pastebėjo, kad ne visuomet yra paaiškinimų, kodėl žmogus susirgo viena ar kita liga, tačiau savo būklę kiekvienas privalome stebėti, net ir namų sąlygomis.
„Kartais infarktas ištinka, o priežasčių negali paaiškinti net mokslas. Vis dėlto nutolinti infarktą tikrai įmanoma. Labai svarbu įsiklausyti į savo organizmą bei tiksliai žinoti, kaip elgtis, jei sunegalavai ar prastai jautiesi. Pagrindinės infarkto priežastys, visų pirma, yra genetika. Jeigu šeimoje būta staigių mirčių nuo infarkto iki 50 metų, vadinasi, tikimybė staigiai mirčiai stipriai išauga. Taip pat pabrėžčiau ir kasdienybę – itin svarbu kiekvieną dieną matuoti kraujospūdį. Jeigu kraujospūdis didesnis nei 140/90, vadinasi, jis jau yra padidintas, todėl būtina koreguoti gyvenimo būdą“, – patarė profesorius.
Vertinant iš finansinės perspektyvos, visada naudinga pagalvoti, kas atsitiktų, jei vieną dieną paaiškėtų, kad toliau teks gyventi su liga. Žinoma, žmogus turėtų turėti santaupų, šeimos finansų ekspertai pataria, kad vidutiniškai kiekvienas turėtų „juodai dienai“ atsidėti 6 mėnesių vidutines pajamas, be to, papildomai galima ir apsidrausti sveikatą ir gyvybę.
„Draudimo bendrovė žmogui, susirgus sunkia, kritine liga, išmoka draudimo išmoką, kuri lygi draudimo sumai. Jei asmuo pasirinko didesnes draudimo sumas, sudarydamas asmens draudimo sutartį, tai ir išmoką jis gaus atitinkamai didelę. Pats draudimas tiesiogiai neapsaugo nuo ligos, tačiau sunkiu laikotarpiu padeda finansiškai. Kaip pats asmuo elgsis su išmoka, kam ją naudos – jo paties asmeninis reikalas. Tačiau dauguma klientų, susirgę, išmoką skiria savo sveikatai, reabilitacijai, kokybiškoms medicinos paslaugoms“, – vardijo BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.
Vien 2021 m. Lietuvoje mirė daugiau nei 47 tūkstančiai žmonių, o keturios pagrindinės mirties priežastys yra kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir COVID-19 liga.
