Šį kartą kampanijai „Neauginkime piratų“ pasirinktas kitas būdas – po įtaigios plakatų kampanijos kūrėjai daugiau dėmesio skyrė vaizdo klipui. Idėją jame pavaizduoti prie kompiuterio sėdintį ir piratu iš piešinių virstantį vaiką sugalvojo kūrybininkai Laurynas Kamarauskas ir Stefanija Jokštytė
Idėją vaizdais pavertė kino ir reklamų kūrėjas Rudolfas Lavulis, rašoma pranešime spaudai.
Netinkamas turinys kenkia ir piratui
„Man, kūrybininkui, į situaciją visada svarbu pažvelgti kitomis akimis, įsijausti į situaciją, kurti naujus pjūvius, ieškoti naujų sprendimų. Po praėjusių metų kampanijos gavome nemažai įžvalgų, jos mums leidžia judėti į priekį. Piratauti linkusių žmonių sąmonėje yra užsifiksavę, kad visa tai, kas yra internete, yra už dyką. Tačiau piratavimas yra blogis, dėl jo nukenčia daugybė autorių, o ir patį piratą žaloja netinkamas turinys. Tikiu, kad kasmet, jei apie tai kalbėsime, situacija keisis į gera. Tik nesustokime“, – sako L. Kamarauskas.
Jis prisimena savo vaikystę, kai kompiuteriai dar buvo naujovė, o vaikai dažniausiai laisvalaikį leisdavo ne prie jų, o kieme su draugais: „Vargu ar šiandienos vaikai patiria tokį bendrystės džiaugsmą drauge karstydamiesi po medžius, gaudydami laumžirgius, įsivaizduodami save Maugliu ar sekliu Šerloku Holmsu. Liūdna, kad tikrumo lieka vis mažiau, o naujosios technologijos vaikus apstatė storomis sienomis“.
Europos Sąjungos tyrimas rodo, kad 14 proc. europiečių, iš jų – 33 proc. 15–24 metų jaunuolių pernai naudojo neteisėtą turinį. Lietuvoje šis skaičius (jaunuolių) siekia 40 proc. Nors piratavimo mastai mūsų šalyje sumažėjo nuo 45 proc. 2019 metais iki 19 proc. 2022 metais, ir toliau svarbu kurti sąmoningesnę, kūrėjus palaikančią visuomenę – ją šviesti, gerinti legalaus turinio prieinamumą ir mažinti finansinius barjerus.
Kaip tėvai, taip ir vaikai
S. Jokštytė įsitikinusi, kad piratavimas daugeliui turinio naudotojų vis dar atrodo abstrakti problema arba ji neteisingai suvokiama kaip nekaltas veiksmas. Net ir suvokdami nelegalaus turinio žalą kultūros sektoriui bei kūrėjams, jauni žmonės, turėdami ribotus finansinius išteklius, dažnai renkasi piratų kelią.
Dviejų vaikų mama, kultūros komunikacijos specialistė Augustė Gittins įsitikinusi, kad kaip ir visose gyvenimo srityse, taip ir piratavime, vaikų ir jaunimo elgesys stipriai priklauso nuo tėvų rodomo pavyzdžio. Jei tėvai investuoja į legalaus turinio prenumeratas, vaikai tik jomis ir naudojasi.
„Mano vaikai nežino, kad egzistuoja turinio piratų problemą, tikiuosi, niekada ir nesužinos, – ji sako. – Filmus žiūrime tik per legalias, mokamas platformas, taip pat esame vaikams nupirkę keletą jiems labiausiai patinkančių ir niekada nepabostančių filmų – visas Hario Poterio, „Juros periodo parko“ filmų serijas“.
A.Gittins sako puikiai prisimenanti laiką, kai vaikystėje su tėčiu eidavo į vaizdajuosčių, o paskui – į DVD filmų nuomos punktą „Eleksyras“ senamiestyje. „Nesakau, kad niekada nepiratavau – paauglystėje esu parsisiuntusi ne vieną serialą. Tačiau mano sąmoningumas augo kartu su amžiumi – ir žiūrint filmus, ir klausant muzikos.
Gaila, kad daugelis piratavimo nelaiko rimtu nusikaltimu, šio įpročio sunku atsikratyti netgi žmonėms, galintiems turėti visas įmanomas kanalų prenumeratas. Galbūt esama ir tokių, kurie piratavimą mato kaip būdą protestuoti prieš dideles korporacijas ar monopolijas?“ – svarsto ji, tačiau yra įsitikinusi, kad tikslingos informacinės kampanijos veikia žmonių pasirinkimus.
Ne pomokslauti, o suteikti žinių
„Ar žinome teisinę atsakomybę, kuri laukia už piratavimą? Ar suprantame realų poveikį kūrėjams, mažoms studijoms ir menininkams? Ar gerbiame kitų žmonių darbą? Turime kelti klausimus, o ne bauginti, kalbėti, o ne kaltinti. Įpročius, žinoma, sunku pakeisti, bet tikrai įmanoma! Esame užtektinai sąmoninga visuomenė, kad sugebėtume tai padaryti“, – įsitikinusi du sūnus auginanti mama.
Valstybinio patentų biuro 2022 metais atlikta apklausa rodo, kad net 31 proc. Lietuvos gyventojų pripažino sąmoningai naudojęsi nelegaliais šaltiniais – žiūrėdami filmus, klausydamiesi muzikos ar skaitydami elektronines knygas. Beveik pusė jų – 49 proc. – teigė taip elgęsi dėl noro sutaupyti.
Vienam iš kampanijos kūrėjų L. Kamarauskui atrodo, kad piratavimą stipriai skatina ir patogumas. Piratų platformose viskas sudėta į viena, gali rasti, ko tik širdis geidžia – filmų, muzikos, leidinių. Jei atsirastų taip sudaryta legali platforma, tikėtina, rastųsi kur kas daugiau jos naudotojų, o problemos mastas sumažėtų.
„Kurdami kampaniją „Neauginkime piratų“ šiemet norėjome ne pamokslauti, o daugiau dėmesio, ypač interneto puslapyje www.neauginkimepiratu.eu, skirti tam, kad parodytume įrankius, kaip naudotis turiniu legaliai. Vaikai ir tėvai čia vienoje vietoje gali rasti daug nemokamų ir mokamų legalių muzikos, filmų ir kitų platformų. Dėkojame Lietuvos Kultūros tarybai bei autorių ir gretutinių teisių apsaugos progamai už suteiktą galimybę įgyvendinti šį projektą“, – sako viena iš kūrybininkių S. Jokštytė.
Ji visiškai tikra, kad technologijos gali būti puikus įrankis mokymuisi, kūrybai ir bendravimui. Svarbiausia – išlaikyti balansą. Jei vaikas laiką leidžia pasyviai vartodamas turinį ar pirataudamas, tai kelia nerimą, tačiau jei jis kuria, mokosi, bendrauja ir tyrinėja, kompiuteris gali tapti sąjungininku ir vaikams, ir tėvams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
