Jiedu susipažino būdami 13 metų. Abiems jiems atvykus į ligoninę reikėjo deguonies. Michaelio būklė sparčiai blogėjo – gydytojai jo net turėjo paklausti, ar jis nori, kad sustojus širdžiai jis būtų gaivinamas.
„BBC“ jis pasakojo: „Iš pradžių sakiau, kad jei situacija taip pablogės, tai tegul manęs nebegaivina, bet vėliau pasikalbėjau su Mary ir ji man neleido taip kalbėti. Tuomet persigalvojau.“
„Aš jam pasakiau, kad neleisiu jam taip lengvai manęs palikti“ – sako Mary, nors ir pati pirmąją naktį ligoninėje su virusu jautėsi taip blogai, kad gydytojų prašė ko nors jai suleisti ir leisti numirti.
Iš pradžių pora buvo gydoma skirtinguose ligoninės padaliniuose – Michaelas buvo 29–ajame skyriuje, o Mary – 23–ajame, nors jų sūnus Craigas ir prašė jų neišskirti.
Jis sako: „Jie nesiskiria nuo tada, kai jiems buvo 13. Dėl vienas kito jie padarytų viską, jie visada kartu. Per atostogas tėtis žvejoja, o mama sėdi šalia jo ir skaito. Tėtis turi daug tatuiruočių ir stiprų charakterį, bet jų santykis – unikalus.“
Galiausiai ligoninėje atsirado galimybė išpildyti sūnaus prašymą ir Blessingtonų pora buvo perkelta į gretimas lovas 29–ajame skyriuje. Craigas įsitikinęs, kad tai jo tėvams padėjo psichologiškai, nes tėtis paneigė liūdnas pirmines prognozes ir dabar jau sveiksta.
„Manau, kad tai buvo labai svarbus žingsnis – jo būklė buvo labai prasta, manėme, kad jis mirs. Jis buvo papilkėjęs, negalėjo kvėpuoti ir jo būklė vis blogėjo. Viskas pasikeitė, kai jis buvo perkeltas į lovą šalia mamos. Buvo matyti, kaip jis iškart pasijuto geriau.“
Nors abu jie vis dar gydomi ligoninėje, Michaelu skyriuje didžiuojamasi kaip vienu iš gyd. Johno Wrighto triumfų – būtent jis stebėjo visą jo ligos procesą. Tikimasi, kad ir Mary būklė netrukus pagerės.
Porai šie metai buvo nelengvi – dar prieš Michaelo diagnozę, vasario mėnesį nuo vėžio mirė jų vidurinėlis sūnus Paulas. Bet dabar jiedu – kupini vilties pasveikti, o tuomet rugsėjį atšvęsti 48–ąsias savo vestuvių metines.
