Vieno JAV zoologijos sodo lankytojams siūloma neįprasta ekskursija: susipažinti su intymiuoju ir šeimyniniu gyvūnų gyvenimu.
Po šios ekskursijos daugelis jos dalyvių pabrėžia, kad ėmė geriau pažinti save ir savo partnerius.
Pirmoji meilė
Pilkoji gervė – įprastas paukštis Lietuvoje. Pavasariniai gervių sutuoktuvių šokiai nepaprastai gražūs: paukščiai gracingai spyruokliuoja savo ilgomis kojomis, užverčia aukštyn kaklus, meta į orą žolės kuokštelius. O rudenį paaugę gerviukai vaidina suaugusius – bando pamėgdžioti jų tuoktuvių šokių judesius. Kaip ir bet kuriame jaunimo sambūryje, gervės berniukai ir gervės mergaitės lengvai sueina ir išsiskiria. Bet susidaro ir patvarių porų. Jauni gerviukai į šiltuosius kraštus išskrenda drauge su tėvais. Gali būti, kad jaunų įsimylėjėlių gimdytojai atsiduria skirtinguose būriuose, gali būti, kad kuris nors iš gerviukų neįveikia sunkaus skrydžio į svetimą šalį. Bet jeigu, nežiūrint visų kliūčių, šie įsimylėję paukščiai susitiks kitą pavasarį, jie būtinai sukurs stebėtinai tvirtą šeimyninę sąjungą.
Gulbės ištikimybė
Grožinėje literatūroje gulbės ištikimybė simbolizuoja idealų santuokinį atsidavimą. Bet, kaip parodė skirtingų šių paukščių rūšių stebėjimai, ištikimybė būdinga tik vienai iš trijų gulbių rūšių – mažajai arba tundrinei gulbei. Nors savižudybių dėl prarastos antrosios pusės ir tarp jų nepastebėta.
O būti ištikimoms tundrinėms gulbėms tenka ne iš gero gyvenimo. Suka lizdus jos atšiauriuose šiauriniuose rajonuose, o kad sėkmingai išperėtų jauniklius, porai tenka pasitikėti vienam kitu ir gebėti veikti išvien. Tarp jaunų porų pasitaiko tipiškų barnių: patinui atrodo, kad patelė nelabai uoliai peri paukščiukus, ir jis nuveja žmoną nuo lizdo. O pats tuoj nulekia peštis su kaimynais. Rezultatas – visi kiaušiniai tampa žuvėdrų laimikiu. Kai kurioms poroms dėl tokių „nesusipratimų“ pavyksta pirmąją vadą išauginti tik ketvirtaisiais bendro gyvenimo metais! Taigi prarasti metų metus ugdytą savitarpio supratimą su partneriu labai nenaudinga: norint priprasti prie naujo, vėl teks paaukoti ne vienus metus.
Jeigu žūsta vienas sutuoktinių, našliai sau susiranda naujas puses, beje, renkasi juos iš savo bendraamžių tarpo. Nelygiavertės santuokos gana retos ir dažniausiai baigiasi skyrybomis. Našlių sąjungos gana tvirtos. Panašu, kad metams bėgant sukaupta patirtis praverčia netgi tokioje situacijoje, kaip gyvenimo draugo pasirinkimas.
Žydrosios ir rausvosios aistros
Dažnai tenka girdėti įvairių pasvarstymų apie homoseksualizmą. Sakoma, jog visa tai todėl, kad žmogus atitrūko nuo gamtos, kad gamtoje tokių dalykų nebūna. Pasirodo, būna. Pavyzdžiui, balandžių patelės, nesant patinėlių, pradeda merginti viena kitą. O tarp pilkųjų žąsų sutinkamos tikros „žydrosios“ šeimos.
Šių paukščių būryje yra labai griežta hierarchija, ir homoseksuali šeima (jeigu tokia susiformuoja) užima joje pačią aukščiausią padėtį. Juk du netgi ne itin stiprūs patinai kartu yra kur kas stipresni už patiną ir patelę.
Suprantama, kai užeina kalba apie meilę, žąsų patinėlius ištinka problemos. Kiekvienas sutuoktinių atlieka tuoktuvių šokį ir bando užšokti partneriui ant nugaros. Tuo viskas ir baigiasi, jeigu į šį dalyką neįsikiša patelė. Atsitinka, kad kai kurios patelės beviltiškai įsimyli vieną iš „žydrųjų“ žąsų. Vienintelė galimybė tokiai nelaimingai žąselei pasiekti intymaus artumo su mylimuoju – atsidurti greta, kai jis žais su savo draugu.
Įdomu, kad šios patelės padėtų kiaušinių patinėlis nelaikys savais. Žodžiu, nėra šiame gyvenime laimės.
Ką padarysi. Santykiai tarp vyro ir moters – taip pat amžina problema ir amžina mįslė. Bet, atvirai kalbant, kažkaip lengviau, kai supranti, jog sunkumų tarpusavio santykiuose esama ne tik tarp žmonių.
Kostas Jankus
