Šiemet VRK ėmėsi aktyvesnių veiksmų, kad rinkimai būtų prieinamesni visiems žmonėms, taip pat ir turintiems negalią. Tokią teisę jiems garantuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai teisės aktai.
Negalėjo patekti į balsavimo apylinkę
Edmundas Buklys į rinkėjų sąrašus buvo įtrauktas Vilniaus rajone, Dūkštų kaime. Neįgaliojo vežimėliu judantis vyras atvykęs balsuoti pamatė, kad į rinkimų apylinkę einama per seniūniją, į kurią patekti galima tik laiptais. Kaip juos įveikti neįgaliojo vežimėliu judančiam žmogui?
Edmundas neslepia, kad atsisakė pasiūlymo jį užnešti laiptais. Pirma, tai nėra saugu nei nešantiems žmonėms (gali paslysti, susižeisti), nei pačiam vežimėlyje sėdinčiam žmogui... Kita vertus, norisi išlaikyti elementarų žmogišką orumą ir savarankiškumą. Rinkimų apylinkės komisija nutarė, kad jis galėtų balsuoti lauke, ir išnešė biuletenį.
„Aš balsavau visiškai viešai, nebuvo jokio privatumo, visi galėjo matyti, ką pažymėjau“, – tokia tvarka stebisi Edmundas. Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai vadovaujantis vyras kartu su dar viena neįgaliojo vežimėliu judančia moterimi, remiami Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS), kreipėsi į teismą. Edmundas tikina, kad tai padarė ne siekdamas kokios nors konkrečios naudos sau, o labiau gindamas viešąjį interesą – kad būtų precedentas, kaip tokiais atvejais teismams elgtis.
E. Buklys primena, kad galima balsuoti namuose ir nemažai neįgaliųjų šia galimybe naudojasi, tačiau tai jo netenkina. „Juk mes visi norime būti savarankiški, laisvi, balsuoti kartu su visais“, – teigia vyriškis. Be to, vis tiek reikia vežti šeimą balsuoti.
Kad įmanoma patalpas pritaikyti, Edmundas įsitikino jau netrukus – šiuo metu seniūnijos pastatas jau prieinamas neįgaliesiems. „Vadinasi, tai buvo ne pinigų, o noro ir požiūrio klausimas. Juolab kad visi viešieji pastatai turėtų būti prieinami visiems ne tik per rinkimus, nenoriu išskirti vien neįgaliųjų. Kai pastatas įrengtas pagal universalaus dizaino principus, juo gali naudotis ir mamos su vežimėliais, ir senyvi žmonės, ir laikinas traumas patyrę asmenys“, – sako E. Buklys.
VRK ėmėsi veiksmų
Artėjant rinkimams VRK ėmėsi veiksmų, kad situacija keistųsi – lapkričio pabaigoje buvo pasirašytas memorandumas tarp VRK, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir LNF. Juo sutarta, kad ne mažiau kaip 50 procentų rinkimų apylinkių turėtų būti pritaikytos negalią turintiems ar senyviems rinkėjams ir kad informacija apie rinkimus būtų pateikiama kuo labiau visiems prieinama forma.
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė patikino, kad savivaldybės labai aktyviai sureagavo į raginimą pritaikyti rinkimų apylinkes – jos nuolat siunčia atnaujintą informaciją apie tai, kad vis daugiau apylinkių jau prieinamos negalią turintiems žmonėms arba keičiami balsavimo vietų adresai (t. y. apylinkės perkeliamos į labiau pritaikytus pastatus). Nors memorandumu susitarta, kad pritaikytos turėtų būti bent pusė apylinkių, šiuo metu 8 savivaldybės skelbia, kad visos jose esančios rinkimų apylinkės yra prieinamos.
LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė džiaugiasi, kad VRK į situaciją pažiūrėjo labai rimtai, išsiuntė savivaldybėms raštus, raginančius pritaikyti rinkimų apylinkes. D. Juodkaitė pokyčių vertinti nesiima, bet mano, kad situacijų bus įvairių. „Tai labai priklausys nuo to, kaip savivaldybės pažiūrės į šitą klausimą. Labai tikimės, kad visos savivaldybės pritaikys pusę apylinkių“, – teigia LNF prezidentė. Ji sako, kad asociacija įdėmiai stebės tas savivaldybės, kur anksčiau nė viena apylinkė nebuvo pritaikyta.
D. Juodkaitė atkreipė dėmesį, kad vis dėlto kol kas kalbama tik apie apylinkių pritaikymą neįgaliojo vežimėliu judantiems ir per mažai dėmesio skiriama regos ar klausos negalią turintiems žmonėms. Rastas sprendimas – šiemet neregiams turi būti sudarytos galimybės balsuoti su asistentu. Brailio raštu biuleteniai kol kas nebus spausdinami. L. Matjošaitytė patvirtino šį faktą, tačiau, jos teigimu, dar nenuspręsta dėl prezidento rinkimų – juose biuletenių mažiau, tad galima svarstyti juos spausdinti Brailio raštu.
Pasak D. Juodkaitės, didžiausia klausos negalią turinčiųjų problema – kad jiems sunku komunikuoti rinkimų apylinkėse, taip pat susipažinti su pateikiama informacija debatuose ir įvairiuose forumuose. Šiais atvejais galima būtų pasitelkti įvairias išmaniąsias technologijas, tarkim, planšetiniu kompiuteriu negirdintys žmonės apylinkėse susisietų su gestų kalbos vertėjais. VRK pirmininkė L. Matjošaitytė patikino, kad VRK užsakomi debatai tikrai bus titruojami, t. y. prieinami klausos negalią turintiems žmonėms.
Ką daryti, kad rinkimų apylinkės būtų prieinamos neįgaliesiems?
LŽNS projektų koordinatorė Ramunė Šidlauskaitė sako, kad pokyčių galima pasiekti ir neišleidžiant daug pinigų: pavyzdžiui, nepritaikytas rinkimų apylinkes perkelti į šalia esančius prieinamus pastatus, antruose aukštuose įrengtas rinkimų apylinkes – į pirmuosius aukštus. Jei neįgalūs asmenys patekti į rinkimų apylinkę gali ne per pagrindinį įėjimą, būtina įrengti nukreipiamuosius ženklus. Neretai kaip pritaikytos pažymimos ir tos balsavimo apylinkės, kuriose nėra galimybės patekti į pastatą dėl bortelių kelyje nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki įėjimo. Šiuos dalykus taip pat galima nesunkiai pakoreguoti įrengiant laikinas nuovažas. R. Šidlauskaitė atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms nepatariama pirkti laiptų kopiklių.
Šių metų naujovė – rekomendacija, kad kiekvienoje rinkimų apylinkėje būtų įrengta bent viena įvairių poreikių turintiems asmenims pritaikyta balsavimo kabina. Ji turi būtų platesnė (plotis 1,1 m. ilgis 1,2 m), o stalviršiai turi būti montuojami dviejuose lygiuose, kad būtų patogu biuletenius pažymėti ir neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam žmogui. Šiomis kabinomis galės naudotis ne tik neįgalieji, bet ir kiti asmenys, turintys įvairių individualių poreikių: senjorai, nėščios moterys, tėvai su mažais vaikais, laikinas traumas patyrę asmenys ir pan.
LŽNS pateiktose rekomendacijose savivaldybėms nurodoma, kad prieinamumas nėra vien tik fizinis aplinkos pritaikymas neįgaliojo vežimėliu judantiems žmonėms. Labai svarbu ir tai, kad visa su rinkimais susijusi informacija būtų prieinama visiems, taip pat ir turintiems suvokimo sunkumų – ji turi būti pateikiama aiškiai, paprastai ir lengvai suprantama kalba. Neįgaliųjų organizacijos ragina ir partijas apie tai pagalvoti rengiant rinkimų medžiagą.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė