As nesuinteresuotas zmogus, neturiu tokio neigalaus vaiko, bet galvoju, jei vaiko su proto negalia, negalima prileisti prie normaliu vaiku, kodel jie turi kenteti nuo jo, visa klase, tokie vaikai turi buti visi kartu, tada jie nesijaus atstumti kitu, nes visi bus vienodi.

Esu 4 vaikų mama. Pastoviai matau bandymus integruoti neįgalius į mokyklas/klases. Bet reikia nepamiršti, kad negalia negaliai nelygi. Fizinė negalia, kai žmogus prikaustytas vežimėlyje toleruoja daugelis tėvų, vaikų, mokyklų ir net šokių būreliai. Bet protinė... nu comon. Aš suprantu, kiekvienas nori savo vaikui geriausia, bet ne kitų vaikų emocinės būklės ar saugumo sąskaita.
Vyresnioji mokėsi su berniuku autistu. Buvo pakankamai ramaus būdo, bet laižydavo kitų vaikų plaukus. Berniuko tėvai ir mokytoja nematė tame problemos, o vaikams siūlydavo pakentėti. Bet kodėl vaikai turi kentėti, jeigu jiems yra nemalonu ar net šlykštu. Ar kiekvienas suaugęs norėtų/galėtų dirbti kolektyve, kuriame kitas žmogus laižo jam plaukus, kaklą ir visaip kaip įkyriai rodo dėmesį? Manau, atsakymas aiškus, todėl nereikia prievartauti vaikus. Integracija neturi peržengti tam tikras ribas, norintis integruotis turi paisyti bendras elgesio taisykles. Nesugeba? Tada reikia integruotis tarp tokių pat nesugebančių, o netraumuoti nebrandžią kitų vaikų psichiką. Nes to berniuko klasiokės verkdavo, nes jiems šlykštu, o pasakyta - kentėti. Atkentėjom 4 metus ir išėjom į kitą mokyklą.
Dabar sūnaus klasėje yra berniukas nekontroliuojantis savo emocijų. Buvo užsimojęs kėde vienam vaikui į galvą. Jeigu ne šalia esantis suaugęs, tas vaikas jau būtų su praskelta galva nebegyvas ar kokia daržove. Vėl tolerancija? Bet ar kitiems vaikams neprivaloma užtikrinti saugia aplinka mokykloje. Neramu leisti vaiką į klasę su agresyviai besielgiančiu ir nesuprantančiu savo veiksmų padarinių klasioku.

Nebuvo taip blogai. Visi stengėsi ir nejaugi dabar 50 metų prisiminsime kas buvo. Juk viskas keičiasi ir taip jau tikrai nebėra kaip pasakoja šio straipsnio herojai. Tad nebeverkšlenkime.