Klastinga liga
Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų. Krūtų pakitimus turėtų stebėti pati moteris. Jau nuo 20 metų kiekvienai reiktų kas mėnesį apžiūrėti krūtis veidrodyje ir prausiantis duše muiluota ranka viduriniųjų pirštų pagalvėlėmis sukamaisiais judesiais patikrinti visą krūties plotą: ar abi krūtys lygios, ar neapčiuopiamas guzelis, mazgelis krūtyje ar pažastyje, ar nepasikeitė spenelių forma. Tai daryti reiktų praėjus 2-3 dienoms po mėnesinių.
Kokie galimi krūtų pakitimai, dėl kurių neretai galima įtarti esant krūties vėžį:
- krūtų dydžio pakitimai – viena krūtis gali gerokai padidėti arba prarasti formą ir nukabti;
- spenelio pakitimai – spenelis būna išverstas (arba įtrauktas), keičiasi jo padėtis ar forma;
- išbėrimas – spuogeliai, pleiskanos ant spenelio arba aplink jį;
- išskyros iš vieno arba abiejų spenelių;
- susiraukšlėjimas arba įdubimas aplink spenelį;
- patinimas – padidėję limfmazgiai pažastyje arba virš raktikaulio;
- gumbelis arba sustorėjimas – darinys, kuris čiuopiant yra kitoks nei įprastas krūties audinys;
- nuolatinis skausmas vienoje krūties dalyje arba pažastyje.
„Kiekviena moteris geriausiai žino, kokios jos krūtys, todėl sunerimti ir kreiptis į gydytoją reikėtų pastebėjus pakitimų. Taip pat ir ginekologas, ir bendrosios praktikos gydytojas, net ir moters neprašomas, privalo moteriai tikrinti krūtis čiuopdamas – kasmet“, – sako projekto „Nedelsk“, nuo 2003 metų vykdančio krūties vėžio prevenciją visoje Lietuvoje, iniciatorė A. Zuokienė. Taigi, jeigu radote gumbelį krūtyje arba kitų įtartinų pakitimų, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.O net jei ir jaučiatės sveikos, pirmą kartą atvykusios į priėmimą, reikalaukite, kad šeimos gydytojas jus atidžiai apžiūrėtų: įvertintų krūtų formą, dydį, deformacijas, apčiuoptų pakitimus. O reikalui esant laiku nusiųstų pas krūties specialistą – mamologą.
Reikia nepamiršti, kad bet kokios ligos, tame tarpe ir krūties vėžio, profilaktikai svarbi dvasios ir sielos ramybė. Dažni pergyvenimai, ilgalaikiai stresai, kurių metu sutrinka hormonų pusiausvyra, žaloja moters sveikatą. Reikšmės turi ir taisyklingi mitybos įpročiai: reikėtų vengti gyvulinės kilmės riebalų, alkoholio, kuo daugiau vartoti augalinių riebalų, žalių ar troškintų daržovių, vaisių, dažniau valgyti liesą mėsą, žuvį, varškę. Rekomenduojama vengti antsvorio, nes nutukus padidėja estrogenų kiekis, todėl didėja tikimybė susirgti krūties vėžiu.
Laiku diagnozuota liga – sėkmingai gydoma
Dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau tirtis patariama ir jauname amžiuje. Jei krūties vėžys diagnozuojamas laiku, dažniausiai jį pavyksta išgydyti. Todėl moterys privalėtų reguliariai tikrintis, o po 40 metų esant vėžio įtarimui ir net nesant jo atlikti apžvalginę mamografiją ir pačios atidžiai stebėti save, mat krūties ligos statistiniais duomenimis, nustatomos 60 proc. vyresnių nei 40 metų moterų. Todėl projekto „Nedelsk“ iniciatorė ragino moteris, sulaukusias keturiasdešimties, mamografiją – krūties tyrimą rentgenu, kartoti kas 2–3 metus.
Moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus pagal atrankinę mamografijos programą šis tyrimas kas dvejus metus atliekamas nemokamai. Moterims, kurioms prasidėjo klimakso periodas, vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją galimybė susirgti krūties vėžiu didėja, todėl vyresnėms pacientėms krūtų echoskopiją rekomenduojama atlikti kas pusmetį.
„Net 90 proc. laiku diagnozuotų krūties vėžio atvejų yra išgydomi. Gaila, tačiau Lietuvos moterys vis dar dažnai apie klastingą ligą sužino per vėlai – apie 5–6 tūkst. Lietuvos moterų ir dabar gyvena sirgdamos krūties vėžiu apie tai nežinodamos“, – sakė A. Zuokienė. Ankstyvos diagnozės nereikėtų bijoti, kadangi, laiku diagnozavus krūties vėžį, išgelbėti galima daugiau nei 90 proc. moterų. Nustačius 0 ir I stadijos krūties vėžį, pasveiksta 95 proc. susirgusių, II stadijos – 85 proc.
Nustatant krūties vėžį yra naudojamos šios trys metodikos:
- klinikinis tyrimas;
- vaizdinė ligų diagnostika;
- biopsija.
Kaip gydomas krūties vėžys?
Siekiant sunaikinti krūtyje esantį piktybinį naviką ir neleisti vėžinėms ląstelėms plisti į kitas kūno dalis, dažniausiai taikomas kombinuoto gydymo metodas. Jo metu derinami keli vėžio gydymo būdai. Tai gali būti: operacija; spindulinė terapija; chemoterapija; hormonų terapija; biologinė terapija. Kokį gydymą taikyti nulemia keli veiksniai, tai pacientės amžius, bendra sveikatos būklė, naviko dydis, lokalizacija ir svarbiausias veiksnys –augimo stadija, ją apsprendžia naviko dydis ir pasklidimas į kitas kūno vietas.
Krūties vėžio gydymo taktiką visada nustato ne vienas gydytojas, o trys specialistai – chirurgas, chemoterapeutas ir radiologas. Krūties vėžio gydymas gali būti lokalinis arba sisteminis. Lokalinis gydymo būdas pašalina arba sunaikina vėžio ląsteles tam tikroje kūno vietoje, tiksliau, tame organe, kuriame vėžys atsiranda. Lokaliniai gydymo būdai yra chirurgija ir radioterapija. Chemoterapija ir hormonų terapija – sisteminių gydymo būdų metu vėžio ląstelės naikinamos visame kūne.
