Daržininkystė ant palangių reikalauja kur kas mažiau išlaidų ir darbo nei daržas lauke, o žaliuojanti virtuvės palangė taps ne tik vitaminų šaltiniu, bet ir namų puošmena.
Sodinimo ypatumai
Sėklas reikėtų sėti į į vazonėlius, o kai išdygsta daigeliai, vazonėlius reikėtų pastatyti į tokią vietą, kur per dieną bent 6–8 valandas augalus apšviestų tiesioginė saulės šviesa. Kuo daugiau šviesos, tuo greičiau ir geriau auga daržas ant palangės. Daigelius prie ryškios saulės šviesos geriau pratinti kiek ūgtelėjusius. Kas kelios dienos vazonėlius reikia pasukti, kad daigai stiebtųsi tolygiai.
Prieš sėjant daržoves į pasirinktus indus, durpes ar žemę reikia gerai sudrėkinti, vazonėlių dugną padengti akmenukais, kurie padės dirvai išlaikyti tinkamą drėgmę, praleis orą. Nedera sėklų užberti žeme storiau nei trigubas sėklos skersmuo, o ypač smulkių sėklyčių – jų iš viso nereikia užberti.
Jeigu apsėtus indelius uždengsite polietileno plėvele, ji padės išlaikyti reikiamą drėgmę ir šilumą (tik nepamirškite plėvelės nuimti iškart, kai tik pasirodys pirmieji daigai).
Paaugusius prieskonių lapelius kartkartėmis galima apkarpyti – augalai geriau vešės. Atsižvelgiant į rūšį, prieskoninės žolelės sudygsta per 2–7 dienas. Rinkdamiesi tinkamus vazonėlius, atkreipkite dėmesį į jų gylį – ar pakaks vietos augalo šaknims.
Svarbu ir tai, kokioje žemėje darželis augs. Parduotuvėse gausu visokiausių substratų – agurkams, pomidorams, paprikoms, ankstyvosioms kultūroms, specialūs gruntai ir substratai prieskoniniams augalams ir pan. Geriausiai rinktis specialiai vienai ar kitai kultūrai skirtą žemę ir į ją sėti.
Laistymas ir tręšimas
Namuose ant palangės galima užsiauginti ir daržovių. Tačiau joms reikia ne tik tiesioginės saulės šviesos, bet ir drėgno aplinkos oro. Nepersistenkite laistydami, nes patalpoje auginamų augalų dirva nereguliuoja vandens ir temperatūros, todėl perlaistyti jie greitai pūva.
Geriausiai augalus apipurkšti vandeniu arba kartą per savaitę išmaudyti po dušu. Kitas efektyvus drėkinimo būdas – vazoną pastatyti ant lėkštelėje pabertų dekoratyvinių akmenukų ir lėkštelę nuolat papildyti vandeniu, bet tik tiek, kad nesiektų vazono dugno.
Augalus rekomenduojama tręšti tik natūraliomis trąšomis. Tręšiama, kai daigas išleidžia pirmuosius du lapelius, kitaip trąšose esantis azotas gali sudeginti augalo lapiją. Beje, daugelis prieskoninių žolelių nebijo vėsos, bet nemėgsta karščio (aukštesnės nei 25 laipsnių temperatūros) – tada lapeliai susmulkėja, auga lėčiau, augalai skuba pražysti.
Taigi, jei daržas žaliuoja virtuvėje, ją reikia dažniau vėdinti. Jei trūks gryno oro, daigelius užpuls bjauri liga diegavirtė, arba juodoji kojelė: jų apačia patamsės, suplonės ir supus. Geriausiai augalus apipurkšti vandeniu arba kartą per savaitę išmaudyti po dušu.
Kambario pomidorai
Namuose ant palangės galima užsiauginti net ir pomidorų, tačiau reikia parinkti tinkamas veisles – nesirinkti aukštaūgių. Yra daug rūšių, skirtų auginti būtent namuose. Reikia atkreipti dėmesį, jog namuose auginti tinka savidulkiai hibridai.
Tinkamos rūšys – balkoniniai, kambariniai, „Betta“, taip pat nykštukinės rūšys „Minibell“, „Pinokio“, „Florida petit“. Tinka namuose auginti ir „Cherry“, „Ildi“ veislės pomidorus. Be to, palangė turėtų būti buto pietinėje pusėje.
Pomidorų priežiūra beveik tokia pat kaip ir augančiųjų šiltnamyje ar lauke. Patartina juos auginti ant pietinės, pietrytinės ar rytinės palangės. Žiemą jiems reikės papildomo apšvietimo. Jie nemėgsta drėgmės, užsistovėjusio oro, visai nebijo skersvėjų, todėl kambarį galima drąsiai vėdinti.
Optimali temperatūra dieną iki žydėjimo ir vaisių brandinimo – 22–25 laipsniai šilumos (naktį – apie 17), o vėliau pageidautina, kad būtų 2–3 laipsniais daugiau. Laistyti reikia retai, bet gausiai. Jei norite, kad pomidorų krūmai būtų simetriški, gražūs, kasdien pasukite krūmą 180 laipsnių į šviesą – tada krūmas augs tolygiai iš visų pusių.
Paprikos ir agurkai
Gražiai ant palangių atrodo ir paprikos, tik jos auga gana ilgai ir pirmuosius vaisius duoda po 5–6 mėnesių. Kadangi tai daugiamečiai augalai, derliaus sulauksite 2–3 metus. Namų daržui reikia parinkti anksti sunokstančias hibridines savidulkes paprikų rūšis.
Geriausiai tinka universalios veislės, kurias galima auginti ir lauke, ir viduje: „California Wonder|, „Jupiter F1“, „Oda“ (labai saldi rūšis, žemi krūmai – 35–50 cm, puikiai auga).
Paprikos – pietų augalas, todėl augintinos kambaryje, kuriame daugiausia saulės. Jei trūks šviesos, reikės dirbtinio apšvietimo. Paprikos nemėgsta skersvėjų. Optimali temperatūra – 20–26 laipsniai šilumos (naktį –18–20 laipsnių). Būtina reguliariai purenti žemę, saugoti nuo kenkėjų. Paprikoms užmezgus vaisius, krūmus reikia pririšti prie kartelių.
Ant vienos palangės ar viename kambaryje kartu neauginkite saldžiųjų ir aitriųjų paprikų – dėl kryžminio apsidulkinimo visos paprikos bus karčios.
Namuose galima drąsiai auginti agurkus. Jie auga labai greitai – jau po 7–9 savaičių galėsite mėgautis nuosvais kvepenčiais agurkais. Ne visas agurkų rūšis galima auginti kambaryje. Reikia taip pat rinktis savidulkes hibridines rūšis. Geriausiai, jei tai bus ankstyvosios veislės, dar geriau – jei krūminės, galinčios augti pavėsyje. Tinkamos hibridinės veislės „Conny F1“, „Claudine F1“.
Agurkams patinka šviesa, todėl geriausiai juos auginti ant rytinės ar pietinės palangės. Jei trūksta šviesos, reikės papildomai apšviesti liuminescencinėmis lempomis. Agurkai mėgsta šilumą, optimali temperatūra dieną – ne mažiau kaip 22–24 laipsniai šilumos. Šioms daržovėms patinka drėgmė, todėl žemė turi būti visą laiką drėgna (bet ne per šlapia).
Pupelės ir morkos
Užsiauginti pupelių ant palangės nesunku, jos neįnoringos, greitai auga, nereikalauja ypatingos priežiūros. Tai savidulkis augalas, po pusantro mėnesio jau žydi, o po dviejų galima skinti ankštis. Šios pupelės paskanins troškinius, sriubas, omletus. Praktika rodo, kad namuose geriausia auginti ankstyvąsias rūšis, bet nepamirškite ir vijoklinių.
Nors jos atlieka dekoratyvinę funkciją – tai ilgos, ryškiai žalios lianos su dideliais rožiniais, violetiniais ar baltais žiedai, be derliaus neliksite. Auginti pupeles nesudėtinga, reikia tik reguliariai laistyti, purenti žemę ir tręšti. Indas pupelių krūmui turi būti ne mažesnis nei 2 l, o vijoklinėms rūšims – 3–5 l.
Krūminės pupelės mėgsta šviesą, jas geriausia auginti ant pietinių ir pietrytinių palangių, vijoklinės pupelės gali augti visur. Papildomo apšvietimo pupelėms nereikia. Vijoklines pupeles reikia pririšti prie kartelių. Pupelių derlių padidinsite superfosfato ir chloruoto kalio trąšomis.
Beje, gėliapuodyje ar lovelyje galima užsiauginti neblogą morkų derlių. Daugumos rūšių derliumi galėsite džiaugtis jau po 3,5 mėnesio nuo pasodinimo. Tiesa, morkos kaprizingos, bet svarbiausia žinoti keletą paslapčių.
Ant palangių geriausia auginti mažąsias morkas – plonas ir trumpas, užaugančias per 80–90 dienų. Daug vietos joms nereikia – pakaks vazonėlio ar lovelio. Galima auginti ir ankstyvąją rūšį – Amsterdamo tipo.
Pirmiausia paruoškite lengvą, gerai drenuojamą žemę. Tai labai svarbu: kuo lengviau į žemę pateks deguonis, tuo sultingesnės ir sveikesnės bus morkos. Vazonas, lovelis turi būti ganėtinai gilus, kad morkos galėtų tinkamai vystytis. Temperatūra turėtų siekti 13–24 laipsnius šilumos.
Morkos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Laistyti reikia reguliariai (dažniau nei lysvėje). Būtinai reikia angų drenažui. Kad žemėje išsilaikytų drėgmė, ją reikia mulčiuoti.
Prieskoniniai augalai – palangių karaliai
Namuose galima auginti įprastas prieskonines žoles: bazilikus, krapus, čiobrelius, mėtas, svogūnus, petražoles, mairūnus, špinatus, gražgarstes, raudonėlius, pipirnes, ridikėlius, salotas ir daugybę kitų žalumynų.
Jei dabar pasisėsite bazilikų ir gražgarsčių, jie sudygs maždaug per 10 dienų, tačiau didesni krūmeliai, tinkami skabyti, užderės tik vasaros viduryje. Bazilikai pakankamai sparčiai auga, o štai rozmarinai, būna, ir tris savaites dygsta. Čiobreliai irgi dygsta ilgiau, o štai paprikos sėklos kartais dygsta dvi savaites, morkų – tris.
Svogūno laiškai. Įstatykite svogūno galvą į stiklainį su vandeniu (kai išleis šaknis, vanduo turi apsemti tik trečdalį ropelės). Kad geriau vystytųsi svogūno šaknys ir stiklainyje nesiveistų dumbliai, palangės daržininkai pataria stiklainį įsukti į laikraštį ar apsukti popieriumi. Pasirūpinkite, kad svogūnui užtektų šviesos – tuomet laiškai bus skanesni ir maistingesni.
Krapai. Krapus reikia pasėti į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme. Kad greičiau sudygtų, prieš sėjant sėklas galima pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Krapai sudygsta per 10–15 dienų. Skabyti krapus patariama tik tada, kai augalas jau tvirtas – geriau su žirklutėmis (tik nenukarpykite visų lapų iš karto!). Prižiūrėkite, kad dirvai nepritrūktų drėgmės, kitaip krapai pradės žydėti.
Bazilikai. Jie dažniausiai sudygsta maždaug per dvi savaites. Per stambius plačius lapus šios prieskoninės žolelės greitai išgarina drėgmę, tad laistyti reikia dažnai, o rytais galima išmaudyti bazilikus po nestipriu dušu.
Salotos. Salotas galima sėti tiesiai į indą, kuriame augs, o sudygusias išretinti. Laistyti jas reikėtų tuo metu, kai nekrinta tiesioginiai saulės spinduliai. Po trijų savaičių jau galima skabyti ir gaminti šviežias salotas. Norint salotų turėti ilgesniam laikui, po 10 dienų galima jų pasėti į antrą vazoną – taip nuolat papildysite savo palangės daržą. Panašiomis sąlygomis auga ir špinatai bei rūgštynės. Špinatams labiau patinka vėsesnė temperatūra – 16–18 laipsnių šilumos.
Pipirnė. Norint namuose užsiauginti pipirnių, reikia labai nedaug – pipirinių sėklų, indo, terpės, kurioje augs augalai. Ir, žinoma, vandens, nes be jo niekas negali augti.
Pipirnė kaip kultūrinis augalas auginamas labai seniai. Pipirnės buvo žinomos jau senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje. Į Centrinę Europą pipirines atvežė Romos legionieriai. Istorikai teigia, kad persų jaunuoliai, eidami medžioti arba kariauti, pasistiprindavo duona, apibarstyta pipirnių lapeliais. Tad kodėl to nepadarius mums?
Pipirnes šeimininkės vartoja sriuboms, padažams, sūriui, mėsai, žuviai, sumuštiniams paskaninti, taip pat kaip priedą prie kitų salotų.
Pipirnės užauga labai greitai (per 2–3 savaites). Jas galima auginti ištisus metus. Galima pradėti sėti anksti pavasarį. Nebijo ir pavėsio, nors tada daugiau ištįsta. Pradėjusios žydėti maistui netinka. Todėl pipirines reikėtų sėti kas dvi savaites 20–25 cm eilutėmis, sėklas įterpiant 0,5 cm gylyje. Sudygusias pipirines būtina praretinti, paliekant tarp augalų 8–10 cm atstumą.
Dabar ir netgi žiemą pipirnių galima užsiauginti kambaryje ant sudrėkintos vatos arba lignino, įdėto į lėkštutę. Galima sėti ir į durpių substratą. Pipirnių sėklos sudygsta per 2–3 dienas. Prasiskleidus skilčialapiams jas jau galima nukirpti žirklėmis ir vartoti.
Maistui vartojami jauni pipirnių lapeliai arba vos išsiskleidę skilčialapiai, kurie skoniu šiek tiek primena garstyčias ar krienus. Pipirnių lapuose yra eterinio garstyčių aliejaus, jodo, kalcio, geležies druskų, karotino, B grupės vitaminų, ypač gausu vitamino C. Suvalgius 50 g pipirnių, organizmas aprūpinamas vitaminais visai dienai. Jos tinka avitaminozėms gydyti ir jų profilaktikai. Pipirnėse esantys lakūs garstyčių aliejai turi ir antibiotinių savybių.
Lapiniai ridikėliai. Ne mažiau nei pipirnės verti dėmesio lapiniai ridikėliai. Nors ridikėlių pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „radix“, reiškiančio „šaknis“, lapiniai ridikėliai maistinėmis savybėmis niekuo nesusileidžia lysvėje auginamiems ridikėliams. Jie taip pat sėjami į gilią lėkštę ar plastikinius indelius, kurių gylis – 2–3 cm. Dugnas puriai išklojamas vata arba filtriniu popieriumi iki indelio viršaus.
Pasėtus ridikėlius, kaip ir pipirines, būtina kiekvieną dieną vėdinti kelioms minutėms atidengiant plėvelę, o jei trūksta drėgmės – ir palaistyti. Sėkloms sudygus, plėvelė nuimama, indelis padedamas ant palangės.
Daigeliams augti reikalinga ne mažesnė kaip 15 laipsnių temperatūra ir pakankamai drėgmės. Lapiniai ridikėliai po 7–8 dienų būna 8–10 cm aukščio. Tuomet juos galima pjauti ar kirpti, dėti į salotas, gardinti sumuštinius, įvairius mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalus.
Lapiniuose ridikėliuose esančios medžiagos gliukozidai lemia tai, kad jų lapeliai – aštrūs. Šie ridikėliai vertingi kaip vitaminų, mikroelementų bei ląstelienos šaltinis. Juos ypač svarbu valgyti baigiantis žiemai, kai organizmui ypač trūksta vitaminų. Šiuose augaluose gausu vitaminų С, В1, В2, РР.
Lapiniuose ridikėliuose esantis karotinas lygina ir gražina odą, kalcis saugo kaulus, o fluoras – dantis. Ridikėliuose daug kalio, natrio, geležies, chloro, todėl jie gali pakeisti druską įvairiuose patiekaluose ir jų nereikia papildomai sūdyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
