Kiekvienais metais apie 400 000 emigrantų iš Pietų Amerikos keliauja į Jungtines Amerikos valstijas, traukiniu, kirsdami visą Meksiką. Keliauja lyg musės ant krovininių traukinių: „Nelegalams nėra nei skrydžių nei ateities...“
Važiuodami per Verakruzo miestą juos užplūsta nedidelė viltis: „Šeimininkės“, drąsios moterys, kurios stovėdamos visai arti prie geležinkelio bėgių, kiekvieną dieną jau 15 metų, važiuojant traukiniui, išalkusiems keliauninkams dalina maistą ir vandenį. Nieves Prieto ir Fernando Lopez Castillo sukūrė trumpą filmą „Musių traukinys“ apie šių moterų kasdienybę, viltis ir norą padėti keliautojams.
Kiekvieną dieną ruošiami maisto daviniai. Vienos moterys ruošia pupeles, ryžius ir daržoves, kitos, į butelius pilsto vandenį. Šios moterys, vadinamos „Gvadalupė“ arba „Šeimininkė“ turi specialias patalpas esančias Amatlan de los Reyes, Verakruzo valstijoje, Meksike. Tai 14 šeimininkių grupė gaminanti maistą per Meksiką į JAV keliaujantiems emigrantams.
Kiekvienais metais apie 400 000 ieškančiųjų geresnio gyvenimo traukiniais kerta Meksiką. Šie žmonės dažniausiai neturi jokių dokumentų, o tų, 15 procentų, kurie pasiekia pasienį, laukia pasienio kontrolė ir nelegalų medžiotojai. JAV griežtai saugosi nuo nelegaliai į šalį bandančių patekti žmonių. Viename iš straipsnių rašėme, kad neseniai išpopuliarėjo turizmas prie Meksikos ir JAV sienos, tai ekstremalių pojūčių mėgėjų, didelio dėmesio susilaukęs, taip vadinamas „juodasis turizmas“.
Keliautojai traukiniais nuvažiuoja apie 8000 kilometrų traukiniais, kurie nestoja arba stoja labai retai. Tai pavojinga kelionė, kurios metu nutinka daug nelaimingų įvykių kuomet papuolama po traukiniais arba nuo jų nukrentama. Per pastaruosius 5 metus suskaičiuota apie 5000 žuvusių, ir nesuskaičiuojama begalybė dingusių be žinios tokios kelionės metu. Artimieji dažniausiai šių žmonių nepasigenda, nes mano, kad pasiekę JAV jie susirado darbą ir dabar gyvena geriau.
