Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, moterys organus donorystei aukoja dažniau nei vyrai. Iš 19 257 donoro kortelių savininkų net 12526 yra moterys. Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties paaukoti organus donorystei sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta prieš keturis mėnesius – šių metų kovo 27 dieną. Kol tokios galimybės nebuvo, sutikimų tapti donorais per mėnesį būdavo registruojama iki 100.
Moterų sutikimų – kone dvigubai daugiau
Įdiegus naujovę, vien pirmą mėnesį ja pasinaudojo net 452 žmonės, antrąjį – 294, trečiąjį – 350, ketvirtąjį – 154. Popierinių sutikimų per šį laiką gauta 249. Iš viso Lietuvoje šiuo metu donoro korteles turi 19 257 žmonės – 6731 vyras ir net 12526 moterys, rašoma Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Psichologas Ginas Dabašinskas pabrėžė, kad kalbėti apie lytiškumą, siekiant rasti atsakymą į kažkokį klausimą, dažniausiai nėra teisinga – labiau reikėtų gilintis į individualybę, o ne į lytį. Tačiau jis pripažino, kad minėta statistika tam tikrą tendenciją atspindi.
Psichologo teigimu, taip yra, matyt, todėl, kad sprendimus priimančios moterys dažniausiai vadovaujasi jausmais, jų santykis su supančiu pasauliu yra emocinis. Tuo tarpu vyrai mąsto racionaliau, maždaug – „ko negali paliesti, to neturi“. Todėl donorystės problema, kuri galbūt kada nors asmeniškai juos palies, o gal – ir niekada, neretam jų tėra teorinė problema, maždaug kaip klausimas „Ar yra Marse gyvybė, ar ne?“
„O moteriškame jausmų pasaulyje vadovaujamasi nuostata, kad negali gauti, jeigu pats neatiduodi. Tad ir kalbant apie donorystę galioja ši nuostata: jei neaukosi – negausi, aš duodu – ir man, jei prireiks, duos“, – sako psichologas.
Be to, sutikimą donoro kortelei gauti dažniausiai užpildo jaunos, reprodukcinio amžiaus moterys. „Tokio amžiaus moterys, nors ir pasąmoningai, bet galvoja apie būsimus vaikus, ruošiasi jų susilaukti. O kai galvojama apie gyvybės pratęsimą, galvojama ir apie jos išsaugojimą“, – apie priežastis, lemiančias tokį moterų aktyvumą pasiryžtant po mirties aukoti save donorystei, kalba psichologas. Kita vertus, psichologas G.Dabašinskas teigė pažįstantis vyrą, kurio kategorišką nuostatą prieš donorystę pakeitė šeimoje įvykusi tragedija. „Tada šis žmogus, iki tol neigęs donorystės reikšmę ir būtinybę, savo nuomonę pakeitė, donorystės klausimą perkėlęs į sau suprantamą lygį: apie organų donorystę jis ėmė kalbėti kaip apie seno ir nebevažiuojančio automobilio dar nesugedusių dalių perkėlimą į kitą automobilį“, – pasakoja psichologas.
Laukiančiųjų – daug
Elektroninį sutikimą donoro kortelei gauti galima užpildyti apsilankius interneto svetainėje, radus nuorodą „Pasirašyk internetu“ ir patvirtinus savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.
Sutikime esančius duomenis Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai įregistruoja Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registre. Sutikimą užpildžiusiam žmogui išsiunčiama donoro kortelė.
Turėti donoro kortelę reiškia žmogaus valią, bet ne garantiją, kad jis taps organų donoru.
Šiais metais Lietuvoje 44 recipientams (žmonėms, laukiantiems transplantacijos) buvo persodinti inkstai, iš jų 7 transplantacijos atliktos iš gyvo donoro, taip pat atliktos 9 širdies, 9 – kepenų persodinimo operacijos, 1 kasos – inksto komplekso transplantacija, 22 recipientams transplantuotos donorų ragenos. Iš viso šiemet atliktos 85 transplantacijos.
Tuo tarpu tebelaukiančiųjų donorų organų – kur kas daugiau – 452 žmonės. Liepos pradžioje širdies transplantacijos laukė 31, inksto – 195, kepenų – 66, širdies – plaučių komplekso – 6, kasos – inksto komplekso – 15, plaučių – 4, ragenos – 135 recipientai.
