Plungiškės Daivos Juškienės vyras prieš 4 metus patyrė insultą. 43-metis vieną dieną išėjo į darbą ir į namus tą dieną nebegrįžo. Po insulto paralyžiuota dešinioji kūno pusė, jis prarado kalbą, prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Žmona tuo metu laukėsi – buvo likusios 2 savaitės iki gimdymo... D. Juškienė prisimena, kad tas laikotarpis buvo labai sunkus – vyrui bėda, o dar kūdikis namuose. O ir apsilankę giminaičiai, draugai stebėdavosi, kaip Daivai sunku, ir siūlė atiduoti vyrą į slaugos ligoninę. Tačiau ji nesutiko – nusprendė vyru rūpintis pati. Samdė kineziterapeutą, logopedą ir dabar džiaugiasi, kad vyras, pasiremdamas lazdele ir padedamas kito, gali pereiti į kambarį, nueiti į tualetą, pajėgia atsisėsti, pavalgyti. Kiek sunkiau su kalba – nelengva suprasti, ką jis nori pasakyti, tačiau ženklais ar kitaip pavyksta susibendrauti. D. Juškienė neslepia, kad vyras ne kartą atrodė viskuo nusivylęs, nieko nebenorėjo. Dabar jau abu apsiprato su esama situacija ir džiaugiasi tuo, ką dovanoja kiekviena diena. Didžiausias šeimos džiaugsmas – 4 metų dukrelė.
Daiva pasakoja, kad savivaldybė ir anksčiau siūlė pagalbą – kurį laiką atvykdavo specialistų komanda, kuri padėdavo vyrą nuprausti, bet jis nenorėjo priimti svetimų žmonių, tad šios pagalbos šeima atsisakė. Tačiau moteris džiaugiasi kita jai gyvenimą labai palengvinančia paslauga – asmeninio asistento pagalba. D. Juškienė džiaugiasi, kad tuo metu, kai ateina asmeninis asistentas, ji gali išeiti iš namų – ramiai palieka vyrą patikimose rankose. Anksčiau pagalbos reikėdavo prašyti kaimynų. „Jau visiems įkyrėjau su savo tais prašymais, o ir taip – išeini į parduotuvę ar pas gydytoją ir leki akis išdegęs, galvoji, kaip ten namuose. Dabar žinai, kad žmogus bus tiek ir tiek valandų, ir ramu.“ O reikalų juk yra visokiausių – ir į parduotuvę, ir į susirinkimą dukrelės darželyje nueiti. Labiausiai moteris nerimauja dėl bet kada galinčių prasidėti epilepsijos priepuolių. Daiva pasakoja, kad asmeninė asistentė padeda vyrui atsisėsti, pavalgyti, pereiti kambarį. Taip pat su juo bendrauja, skatina kalbėti, moko naujų žodžių. „Seniai reikėjo tokios paslaugos, – sako moteris. – Esu labai ja patenkinta.“
Paslauga teikiama penkiems žmonėms
Plungėje asmeninio asistento paslauga teikiama nuo rugpjūčio vidurio. Šio darbo ėmėsi VšĮ „Edukacija kitaip“. Plungės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinio darbo organizatorės Ligitos Ratienės teigimu, šiuo metu asmeninio asistento paslauga teikiama 5 asmenims, jai teikti įdarbintas vienas žmogus.
Pasak L. Ratienės, iš pradžių dėl šios pagalbos kreipęsi žmonės gal nelabai suprato, kas yra asmeninio asistento pagalba ir ką jis turi daryti. Dažniausiai tikimasi, kad į namus ateinantis žmogus atliks įvairius buities darbus. Vis dėlto asmeninio asistento pagalba labiau susijusi su savarankiškumo skatinimu, laisvalaikio veikla, pagalba žmogui įsijungti į viešąją aplinką. Jis gali padėti apsirengti, žmogų palydėti, kur reikia, tačiau nedarys darbų už jį. Asmeninis asistentas gali skirti daugiau laiko, pabendrauti su žmogumi – kartais to labiausiai ir reikia. Ši pagalba teikiama darbingiems žmonėms nuo 16 metų. Prioritetas teikiamas dirbantiems ar ieškantiems darbo, besimokantiems ir laukiantiems eilėje gauti socialines paslaugas įstaigoje.
„Sodra“
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
Savivaldybė
Kiekviena situacija vis kitokia
VšĮ „Edukacija kitaip“ projektų koordinatorė Daiva Gramalienė sako, kad didžioji dauguma žmonių, kuriems teikiama asmeninio asistento pagalba, sunkiai vaikšto, tad jiems didžiausia problema – mobilumas. Jiems reikia padėti užsiregistruoti pas gydytojus, nuvežti, palydėti. Pagalbą gauna ir dvi merginos neįgaliojo vežimėlyje – jos pageidavo nuvažiuoti į parką, pabendrauti, išgerti mieste kavos.
Vienas lankomas žmogus beveik neišeina iš namų, tačiau taip pat laukia asmeninio asistento. Vaikai gyvena užsienyje, tad jį aplankiusi asistentė padėjo susikurti elektroninį paštą, pamokė, kaip nemokamai susisiekti su dukra. Vyriškis sakė dabar turintis ko laukti, vardan ko nusiskusti, susitvarkyti. Pasak D. Gramalienės, kiekviena situacija vis kitokia, kiekvienu atveju vis kitaip sprendžiama.
Bene didžiausia problema, su kuria susiduria judėjimo negalią turintys žmonės, – transportas. Pagal projektą šios paslaugos neteikiamos, tačiau yra galimybė kompensuoti asmeninio asistento degalų išlaidas. Taigi taip išsprendžiama problema – asmeninis asistentas įsisodina lankomą žmogų į savo automobilį ir nuveža ten, kur jam reikia.
D. Gramalienės teigimu, iš pradžių žmonės dėl asmeninio asistento paslaugos kreipėsi nenoriai, dabar tai daro vis drąsiau. Jiems svarbu tai, kad paslauga yra nemokama. Tiesa, reikia užpildyti nemažai dokumentų, kai kuriuos žmones tai gąsdina. „Dar tik pati pradžia, gilesnes išvadas dar sunku daryti, tačiau, ko gero, ši paslauga tikrai sulauks dėmesio“, – sako projekto vadovė.
Asmeninis asistentas padeda žmogui būti savarankiškesniam
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyresniosios patarėjos Jurgitos Čiuladaitės-Pritulskienės, asmeninio asistento paslauga netrukus bus pradėta teikti ir kitose savivaldybėse. Dauguma jau pakvietė negalią turinčius žmones registruotis. Norint gauti asmeninio asistento paslaugą reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ir pateikti laisvos formos prašymą bei kitus reikalingus dokumentus.
Socialinis darbuotojas, apsilankęs asmens namuose, užpildo klausimyną ir įvertina paslaugos poreikį. Vertinant žiūrima, kokiose srityse žmogui reikia pagalbos – ar tai mobilumas, ar socialinių santykių kūrimas, ar ryšio su aplinka užmezgimas ir pan. Tada sudaromas pagalbos planas, kuriame nurodoma, kiek laiko bus teikiama paslauga. Čia irgi turi būti atsižvelgiama į asmens poreikius – paslauga gali būti teikiama iki 4 val. per dieną 7 dienas per savaitę, tačiau tai nustatoma individualiai.
Pasak J. Čiuladaitės-Pritulskienės, paslauga finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę „Kompleksinės paslaugos šeimai“. Šiam projektui numatytas finansavimas iki 2021 metų.
Jau kurį laiką paslauga teikiama proto ir psichikos negalią turintiems Šiaulių ir Kauno regionų gyventojams. J. Čiuladaitės-Pritulskienės teigimu, vertinant jų patirtį jau galima daryti išvadą, kad paslauga žmonės labai patenkinti. Jiems sudaroma galimybė būti savarankiškesniems, įdomiau leisti laisvalaikį ir pan.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus patarėjos Vytenės Pivoraitės teigimu, jau pasirašytos sutartys teikti šią paslaugą su 56 savivaldybėmis. Širvintų ir Neringos savivaldybės informavo neturinčios šios paslaugos poreikio.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
