Negana to, sieną jie įveikė du kartus - vieną jų lydėjo ekstremalios oro sąlygos ir audra, o antras įkopimas apdovanojo saulėtomis dienomis ir žvaigždėtomis naktimis. Viso projekto metu ambicingieji alpinistai ruošiasi įkopti į gražiausias ir sudėtingiausias stačių uolų sienas JAV, Meksikoje, Argentinoje ir Čilėje.
Mandarininė kelionė
Pirmuoju kelionės maršrutu alpinistai pasirinko 18 virvių maršrutą pavadinimu Mandarininė kelionė, kuriame beveik visą atstumą iki viršūnės uola yra neigiama - virstanti į lipančiojo pusę, todėl didžiąją laiko dalį praleidžiama kabant ore. Taip pat, nemažą maršruto dalį reikėjo įveikti dangaus pirštais - metaliniais kabliukais, kurie kabinami ant mažų uolos atbrailų. Tokius ilgus atstumus dangaus pirštais alpinistams teko kopti pirmą kartą.
Audra kabant 500 m aukštyje
Uolos atkarpas alpinistams pavyko įveikti užtikrintai, tačiau sunkumų sukėlė pasikeitęs oras. Didžiausią iššūkį alpinistams pasiuntė trečią naktį užėjusi audra, o paryčiais pakilo itin stiprus vėjas, kuris siūbavo ir vartė miego lentyną, nepaisant joje buvusių alpinistų svorio. Per kelias valandas į pakabinamą palapinę pripūtė daug vandens, sušlapo miegmaišiai ir visi drabužiai. Oras nepagerėjo dar dvi paras, laikėsi žema temperatūra, snigo ir lijo. Galiausiai po trečios nakties toje pačioje vietoje, išaušo saulėtas, ramus rytas ir alpinistai užlipo į sienos viršų. Dėl audros, nusileidimo kelias buvo padengtas sniegu, tad kojos liko šlapios iki pat stovyklos, kurioje alpinistų jau laukė draugai su laužu, sausais batais ir šilta vakariene.
Antram kopimui ruošėsi atsakingai
Praėjus kelioms poilsio ir intensyvaus valgymo dienoms po Mandarininės kelionės, alpinistai susikrovė maišus antram įkopimui į El Capitan uolą. Šįkart jie pasirinko ilgesnį (27-ių virvių) ir sudėtingesnį maršrutą - Šiaurės Amerikos sieną - taip pavadintą dėl tamsios uolienos darinio, aiškiai matomo šviesaus granito fone, savo forma itin panašaus į Š. Amerikos žemyną. Po audros nuotykio praeito įkopimo metu, Saulė ir Gediminas ruošėsi itin atsakingai. Į tempiamą mantą buvo įtrauktas atsarginis maistas, daugiau šiltų drabužių, neperšlampama sistema miegmaišiams, miego lentyna su visiškai uždara, ekspedicijos stiliaus skraiste, kurią buvo planuota naudoti lietaus atveju.
Kritimai neišgąsdino
Norėdami maršrutą pralipti greitai ir efektyviai, alpinistai keldavosi anksti, apie 5 valandą, kad dar iki prašvintant pradėtų lipti. Tai leido greitai judėti maršrute, tačiau penkios dienos tokio darbo jaunuolius gerokai išvargino. Alpinistai turėjo lipti įvairiu reljefu - skirtingo pločio plyšiais, kaminais, traversuojančiomis virvėmis, stačiais, per stogą einančiais etapais, ir gąsdinančiomis, saugos mažai turinčiomis teigiamomis atkarpomis. Maršrute, kuris šį rudenį iki lietuvių, buvo praliptas tik vieną kartą, pasitaiko senų paliktų saugos taškų. Nors jų patvarumu ne visuomet jauku pasitikėti, dažnai - tai vienintelė išeitis pralipti tam tikrą atkarpą. Patirti plyštančią sudūlėjusią juostelę, ant jos stovint, teko Saulei. Laimei, prieš tai sauga buvo dėta tvarkingai, tad kritimas buvo trumpas ir saugus.
Pasidžiaugę sėkmingu įkopimu, alpinistai išsiruošė į Jutos valstiją, kur vykdys antrą kelionės etapą - laipios į smiltainio sienas ir bokštus dykumoje.
Beje, Ekstremalas.lt skaitytojai, kaip apie tai jau rašėme, Didžiausiu 2009 m. Lietuvos ekstremalų pasiekimu išrinko Gedimino Simučio ir Saulės Žukauskaitės įkopimą į El Capitan viršūnę.
