Vos prasidėjus mokslo metams sostinės Pavilnio progimnazijoje koronavirusas išguldė dalį vaikų. Direktorius pasakoja, kad, nors ir pradėjus plisti koronai testavo vaikus, dezinfekavo klases tačiau ligos plitimo sustabdyti nepavyko,
„Tai buvo dvi tokios klasės. Vienoj iš jų jau sirgo daugiau kaip pusė vaikų, kitoj – netoli pusės“, – teigė Redas Kononenko.
Mokyklai teko imtis priemonių
Dėl tokio spartaus plitimo mokyklai teko imtis griežtesnių priemonių.
„Vis tiek sergamumas didėjo ir buvom priversti kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo“, – tikino mokyklos direktorius.
Penkias dienas dviejų klasių mokiniams teko mokytis nuotoliniu būdu. Anot direktoriaus, su vyresniais mokiniais paprasčiau, tačiau pradinukams toks mokymosi būdas sudėtingesnis.
„Ypač, jeigu ten kokie mažesnių klasių mokiniai, jie su tom informacinėmis technologijomis dar nėra taip įgudę, reikia ir tėvų tada jau pagalbos, ir prisijungiant, ir atliekant užduotis“, – dėstė R. Kononenko.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, šiuo metu ženkliai didėja sergančiųjų COVID-19.
„Praeitą savaitę buvo virš 4800 atvejų, prieš tai savaitę – 4400. Ir taip palaipsniui nuo vasaros laikotarpio kilo, kilo“, – kalbėjo centro atstovė Greta Gargasienė.
Išvardijo priežastis
Anot specialistų, pagrindinės kovido spartesnio plitimo priežastys – padažnėję susibūrimai, grįžimas į darbus ir mokslus.
„Ir dar galima turbūt atkreipt dėmesį, kad jau mes praradom imunitetą. Jeigu praeitais metais persirgom koronavirusu arba pasiskiepijom, tai jau šiuo metu greičiausiai to imuniteto nebeturim. O tam, kad jį sukurti yra du variantai – arba persirgti, arba pasiskiepyti“, – pabrėžė G. Gargasienė.
Koronavirusas pakito: gydytojai pasakoja, kad net ir simptomai nebėra tokie, kokie buvo pandemijos pradžioje.
„Daliai žmonių pirmi simptomai gali būti ne kvėpavimo takų pažeidimas, o, sakysim, žarnyno pažeidimas. Pats pagrindinis, netgi, pirmas simptomas gali būt, sakysim, viduriavimas ar kažkokie kitokie dispepsijos reiškiniai, pilvo pūtimas ir panašiai“, – vardijo virusologas Saulius Čaplinskas.
Gydytojas ragina nenumoti ranka į skiepus – nors tikimybė ir mažesnė, virusas vis tiek gali būti pavojingas gyvybei.
„Gali būt taip pat loterijos klausimas, kam kaip pasiseks. Tuo labiau, kad ilgojo kovido simptomai kuo toliau, tuo dažniau yra sutinkami. Gali ilgasis covidas prasidėt ir nuo žarnyno simptomatikos tik. Na, o ilgojo kovido simptomai gali būt labai įvairūs“, – pridėjo S. Čaplinskas.
Ypatingai saugotis nuo koronaviruso ir pasiskiepyti turėtų rizikos grupėse esantys asmenys: vyresni nei 65 metų senjorai bei sergantieji lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Nes apie vakcinas parašyta kad didžioji dauguma zmoniu NESUSERGA is viso .
Tokiu statistiku nerasite niekur nes jos sugriautų vakcinu mita .
