Įprastai žinduoliai, tarp jų ir žmonės, energiją gauna su maistu. Procesui reikalingas ir deguonis. Žmogus negalėtų išgyventi aplinkoje, kurioje būtų mažiau nei 10 % deguonies - praeitų vos keliolika minučių ir žmogus mirtų. Tačiau mokslininkai nustebę tyrinėja plikąjį smėlrausį ir niekaip negali patikėti jo galimybėmis.
Plikieji smėlrausiai yra labai socialūs gyvūnai. Jie gyvena po žeme Rytų Afrikoje, koloniją įprastai sudaro apie 200 individų. Kadangi jie gyvena visai šalia vienas kito labai uždaroje aplinkoje, galiausiai jie tiesiog iškvėpuoja visą deguonį. Intuicija sako, kad tai turėtų žinduolius pribaigti, aktyvus gyvenimas aplinkoje, kurioje yra tokia maža deguonies koncentracija, turėtų būti neįmanomas. Tačiau plikieji smėlrausiai išlieka aktyvūs.
Mokslininkai nusprendė patikrinti, kiek deguonies jiems pakanka. Jie atliko eksperimentą ir vieną gyvūną patalpino aplinkoje, kurioje buvo mažiau nei 5 % deguonies. Tai plikajam smėlrausiui nei kiek nepakenkė - beplaukis graužikas išliko aktyvus. Tačiau patalpinus jį į aplinką visai be deguonies, jis sustingo.
Mokslininkai manė, kad aplinka be deguonies gyvūną pražudys ir leido jam ten praleisti net 18 minučių. Visgi, net po šio laiko gyvybės požymiai išliko, o į bandymų kamerą įleidus deguonies smėlrausis visiškai atsigavo. Neliko jokių neigiamų bandymo pasekmių. Mokslininkai negalėjo tuo patikėti - atrodė, kad gyvūnas be deguonies gali išbūti ir kur kas ilgiau.
Atlikti tyrimai parodė, kad vos tik pajutęs deguonies trūkumą, smėlrausio organizmas persijungė į kitą energijos išgavimo būdą. Gliukoze pagrįstam metabolizmui būtinas deguonis, todėl plikasis smėlrausis kažkaip persijungė ir energiją pradėjo išgauti fruktozės metabolizmu. Panašų mechanizmą naudoja ir kai kurios žuvų rūšys, tačiau ir tokių yra labai nedaug. Plikojo smėlrausio gebėjimas išgyventi be deguonies, anot mokslininkų, yra neįtikėtinas evoliucijos pasiekimas, keičiantis mūsų požiūrį į metabolizmo procesus žinduolių organizmuose.
Įdomu ir tai, kad smėlrausių DNR yra labai panaši į paprastų pelių. Tuo pačiu ji nedaug skiriasi ir nuo žmonių. Mokslininkai svarsto, kad ateityje ir žmonės galėtų pasinaudoti panašiu procesu. Energijos išgavimas iš fruktozės mums nėra svetimas - mūsų kepenys tai daro nuolat. Jei mokslininkams pavyktų žmogaus organizmą pastūmėti dar vienu žingsniu į priekį, kad jis deguonies trūkumo atveju galėtų pats persijungti prie kitokių energijos išgavimo būdų, tai padėtų tiek kosmoso užkariautojams, tiek sergantiems įvairiomis ligomis.
Mokslininkai svarsto, kad geresnis plikųjų smėlrausių pažinimas leistų sukurti naujus gydymo metodus, kurie padėtų infarktą ar insultą išgyvenusiems žmonėms. Mokslininkai taip pat norėtų patyrinėti ir profesionalius narus - galbūt jie patys to nežinodami išmokė savo kūną energijos pasigaminti ir be deguonies?
Plikieji smėlrausiai yra labai įdomūs žinduoliai. Jie beveik nejaučia skausmo, neserga vėžiu, išgyvena bent dešimt kartų ilgiau nei pelės ir yra šaltakraujai. Manoma, kad jų organizme pavyks aptikti dar ne vieną mokslo pasaulį sudrebinsiančią paslaptį.
