Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų ir darbo našumo kritimo. 2011 m. EAACI išleistoje „Europos imunoterapijos deklaracijoje" teigiama, kad vien astmos gydymui skirtiems vaistams Europoje išleidžiama 3,6 mlrd. eurų per metus, astma sergančiojo priežiūrai – 4,3 mlrd. eurų. Todėl vienintelį pažangų būdą suvaldyti pandemine tampančią ligą alergologai mato stiprinant ir gerinant profilaktines priemones bei įdiegiant adekvačias gydomąsias strategijas. Šiuo metu teikia vilčių vis plačiau taikoma alergenų specifinė imunoterapija.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Alergologijos ir klinikinės imunologijos sektoriaus vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės, gydant alergenų specifine imunoterapija, skirtingai nei gydant įprastais tik alergijos simptomus mažinančiais vaistais, pavyksta pasiekti, kad organizmas ima toleruoti ligą sukėlusius alergenus (sukeliama imuninė tolerancija alergenams), daugeliu atveju ligos simptomų nebelieka, o tokio gydymo poveikis trunka ilgai, išlieka net ir jį baigus. „Be to, šis metodas apsaugo nuo įsijautrinimo naujiems alergenams, kitų alergijos formų pasireiškimo, užkerta kelią alerginės ligos progresavimui“, – pabrėžia prof. B. Šitkauskienė.
Specialistės teigimu, kol kas alergenų specifinė imunoterapija yra vienas veiksmingiausių būdų, galinčių pakeisti natūralią alerginės ligos eigą. „Pacientui palaipsniui didėjančiomis dozėmis skiriama alergeno, kuriam jis yra įsijautrinęs ir nuo kurio jam kyla alergijos simptomai. Tokiu būdu organizmas „pripratinamas“ prie alergeno, ima jį toleruoti, mažėja ar visai išnyksta ligos simptomai“, – apie gydymo eigą pasakoja profesorė, pridurdama, kad alergenų specifinės imunoterapijos gydymas trunka apie trejus metus.
Gydant alergenų specifine imunoterapija, galima pasirinkti vieną iš dviejų skyrimo būdų – poliežuvinį (naudojamas alergenų tirpalas, dozuojamas lašeliais arba tabletės) ir poodinį (alergeno tirpalo sušvirkščiama po oda). Pritaikius šiuolaikines technologijas, gydymui naudojamas alergenas yra išgrynintas, tiksliai apskaičiuotas jo kiekis ir stiprumas. Šiuo metodu gydomi asmenys, sergantys alerginiu rinitu (rinokonjunktyvitu), alergine astma, kurie yra įsijautrinę žiedadulkėms, namų dulkėms ir jose esančioms erkutėms, gyvūnų bei pelėsinių grybelių alergenams; ji veiksminga ir gydant alergiškus bičių ar kitų plėvasparnių vabzdžių įgėlimui (jų nuodams). Daugiau informacijos – www.imunoterapija.lt.
Pavasarį alergija dažniausiai pasireiškia šienligės forma: parausta ir ima ašarotis akys, vargina niežulys, čiaudulys, vandeninga sloga, patinsta akių vokai. Sunkesniais atvejais – ima kankinti sauso kosulio ir dusulio priepuoliai. Retai, tačiau pasitaiko, jog žiedadulkės gali sukelti panašius į gripą simptomus, epilepsijos priepuolius. „Negydomi alerginio rinito simptomai gali turėti įtakos ir astmos atsiradimui, – perspėja prof. B. Šitkauskienė. – Todėl gydymą alergenų specifine imunoterapija tikslinga pradėti ankstyvame ligos etape, siekiant išvengti tolesnio ligos progresavimo. Gydant sergančiuosius sezonine alergija rekomenduojama pradėti imunotertapijos kursą dar prieš žydėjimo sezoną – likus bent keturiems mėnesiams iki alergiją sukeliančių augalų žydėjimo“. Specialistė pastebi, kad sezoninė alergija gali tęstis net iki vėlyvo rudens – tol, kol aplinkoje yra žiedadulkių alergenų.
EAACI duomenimis, alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau kaip 150 mln. žmonių. Nustatyta, kad iki 30 proc. europiečių kenčia nuo alerginio rinito ar konjunktyvito, iki 20 proc. serga astma ir 15 proc. yra varginami alerginių odos ligų.
