LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
Skaidulinių medžiagų poveikis itin didelis: jos ne tik palengvina žarnyno veiklą, bet ir apsaugo nuo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ar net vėžio, sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotoja Ilona Drulytė. „Jos sudaro nevirškinamą masę, kuri palengvina kelią ir kitoms maistinėms medžiagoms. Todėl apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio ir gliukozės koncentraciją kraujyje“, – vardija ji.
Mitybos specialistės teigimu, daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda ir sulieknėti: „Tokius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o, ilgiau kramtant, greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma. Žinoma, toks maistas turi ir mažiau kalorijų.“
Vartojame per mažai skaidulinių medžiagų
Kalbėdami apie sveiką mitybą, tinkamą racioną, gydytojai mini, kad maiste turi būti skaidulinių medžiagų arba ląstelienos. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja I. Drulytė sako, kad skaidulos (arba ląsteliena) oficialiai vadinamos skaidulinėmis medžiagomis. Kartais literatūroje vartojamas terminas „maistinės skaidulos“.
„Skaidulinės medžiagos yra tik augalinės kilmės. Tai angliavandeniai, polisacharidai, kurių yra augaliniuose produktuose, bet jų, skirtingai nei kitų angliavandenių, žmogaus virškinimo fermentai neskaido. Todėl šios medžiagos daugiausia veikia storajame žarnyne – skaidomos storosios žarnos mikrofloros“, – aiškina I. Drulytė.
Anot pašnekovės, šių medžiagų energinė vertė maža, nes jos blogai arba mažai įsisavinamos: iš 1 g skaidulinių medžiagų mes gauname 2 kcal energijos, iš 1 g baltymų ir angliavandenių – 4 kcal, iš riebalų – 9 kcal, o alkoholis turi 7 kcal.
Maistinių skaidulų, arba ląstelienos, yra maisto produktuose, kuriuos ir patariama įtraukti į kasdienį valgiaraštį. I. Drulytė sako, kad svarbiausi yra visų grūdo dalių turintys produktai. Tai gali būti duona su sveikais arba skaldytais grūdais. Tinka ir rupi duona, kiti kepiniai ar net makaronai, pagaminti iš sumaltų sveikų grūdų. Tokiuose produktuose, pabrėžia specialistė, yra ne tik vidinė grūdo dalis, naudojama gaminti baltiems miltams, bet ir grūdo gemalas, ir luobelė, kurioje ypač gausu skaidulinių medžiagų.
Taip pat negalima apsieiti be daržovių (pvz., pupelių, morkų, kopūstų, burokėlių), vaisių ir uogų (pvz., juodųjų serbentų, aviečių), riešutų. O avižų sėlenos – ypatingas skaidulinių medžiagų šaltinis. „Lietuvos gyventojai skaidulinių medžiagų suvalgo per mažai. Mūsų mityboje trūksta grūdinių produktų (ypač košių), visų grūdo dalių turinčių produktų (duonos su sveikais grūdais arba iš rupių miltų), šviežių vaisių ir daržovių. Visa tai yra pagrindiniai skaidulų šaltiniai“, – pastebi I. Drulytė.
Ląsteliena apsaugo nuo įvairių ligų
Vis dažniau sveikos mitybos specialistai aiškina, kad balti miltai neturėtų būti pirmo pasirinkimo produktas. Tačiau valgyti sveikus grūdus kai kuriems žmonėms sudėtinga. I. Drulytė sako, kad gaminant įprastus baltus miltus naudojama tik vidurinė grūdo dalis. O luobelė, arba sėlenos, turi ir skaidulinių, ir mineralinių medžiagų, ir vitaminų (ypač B grupės). Būtent dėl šių savybių visų grūdo dalių turintys produktai mus yra vertingi.
„Žinoma, kramtyti duoną su sveikais grūdais sunkiau, jei dantys protezuoti ar yra kitų problemų. Tačiau, jei sumaltas visas grūdas, iš jo pagaminti rupūs miltai, ypatingų kramtymo problemų neturėtų kilti“, – mano pašnekovė.
Kaip sužinoti, ar skaidulinių medžiagų gauname pakankamai? Skaidulinių medžiagų skaidymas vyksta storajame žarnyne, vadinasi, maistinės medžiagos per virškinamąjį traktą nepasisavinamos. Kalorijų jos turi mažai, vadinasi, padeda ir sulieknėti.
„Skaidulinių medžiagų suaugusiam žmogui reikėtų apie 20–30 g (arba tūkstančiui kilokalorijų – maždaug 10 g). Vaikams jos skaičiuojamos truputėlį kitaip. Bet, jei mes valgysime įvairiai ir taip, kaip nurodoma maisto pasirinkimo piramidėje, mūsų mityboje ir bus skaidulų“, – primena I. Drulytė.
Anot specialistės, jei per pusryčius, išsivirę košės arba kiaušinį, dar suvalgysime daržovių ar rupios duonos, pusryčiai bus puikus skaidulų šaltinis. Jei per priešpiečius suvalgysime vaisių ar saujelę riešutų, taip pat bus labai gerai. O per pietus pusę lėkštės turi užimti daržovės, kruopos.
„Skaidulinių medžiagų poveikis labai didelis. Visų pirma jos palengvina maisto judėjimą virškinamuoju traktu. Jos sudaro nevirškinamą masę, kuri, judėdama virškinamuoju traktu, palengvina kelią ir kitoms maistinėms medžiagoms. Todėl skaidulinės medžiagos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio ir gliukozės koncentraciją kraujyje“, – vardija I. Drulytė.
Taigi, jos teigimu, skaidulinės medžiagos ypač svarbios žmonėms, kurie valgo riebiau, galvoja apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką. Be to, jos padeda išvengti antro tipo cukrinio diabeto. Taip pat moksliniais tyrimais įrodytas skaidulinių medžiagų vaidmuo storosios žarnos vėžio profilaktikai. Yra duomenų, kad skaidulinių medžiagų vartojimas sumažina krūties vėžio išsivystymo tikimybę po menopauzės.
Pravers norintiems sulieknėti
„Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda sulieknėti, nes tokius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o, ilgiau kramtant, greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma, – sako I. Drulytė. – Žinoma, toks maistas turi ir mažiau kalorijų.“
Vartojant ypač daug skaidulinio maisto arba gerokai padidinus jo kiekį, galima justi ir diskomfortą. Vis dėlto neigiamas poveikis mažesnis nei teigiamas. I. Drulytės teigimu, kai skaidulinių medžiagų suvartojama išties daug (iki 80 g per dieną), gali pūsti pilvą ir atsirasti pilnumo jausmas. Tai svarbu atsiminti tiems žmonėms, kurie turi dirgliosios žarnos sindromą.
„Jei bus suvartojama labai daug skaidulinių medžiagų, gali šiek tiek sutrikti kai kurių mineralinių medžiagų (jodo, cinko, magnio ir kalcio) įsisavinimas. Bet mums daug aktualesnė problema –skaidulinių medžiagų trūkumas, o ne perteklius. Be to, jei mitybą keičiame ne kardinaliai, o po truputį, organizmui lengviau prisitaikyti, tada jausime ir mažesnį diskomfortą“, – įsitikinusi I. Drulytė.
