A.Sujeta teigia, kad riebalai atlieka be galo svarbias funkcijas mūsų organizme, nuo endokrininio – hormonų veiklos stabilumo užtikrinimo iki imuniteto stiprinimo. Jis vardija, kad žmogaus organizmui riebalai būtini kaip:
• energijos šaltinis; • polinesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis; • riebaluose tirpstančių vitaminų šaltinis.
„Sočiosios riebiosios rūgštys – gyvuliniai riebalai, sviestas — turėtų būti ribojami, jei žmogus turi polinkį į padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, nėra fiziškai aktyvus bei gali greitai nutukti. Tokiems žmonėms yra būtinos taip vadinamos mononesočiosios rūgštys ir polinesočiosios rūgštys, jų gausu daržovių aliejuje, piene, žuvyje“, aiškina specialistas.
Ilgina galiojimą – trumpina gyvenimą
Visiems be išimties šiuolaikinėje visuomenėje gyvenantiems žmonėms, pasak A. Sujetos, yra rekomenduojama riboti cukraus vartojimą, kurio gausu įvairiuose padažuose, patiekiamose šalia mėsos patiekalų, pavyzdžiui, keptų vištienos sparnelių. Mitybos specialistai neabejoja, kad būtent cukrus yra vienas labiausių nutukimą bei aukštą kraujo spaudimą lemiančių veiksnių.
Tiesa, nereikėtų pamiršti ir tikrai pavojingos riebalų rūšies – transriebalų. Trans arba kitaip – hidrinti riebalai, pakeisti, pritaikyti pramoniniam naudojimui, prailgina produkto tinkamumo vartoti terminą ir gerokai patrumpina mūsų kokybiško gyvenimo trukmę. Taigi, neturint rimtų sveikatos problemų – per aukšto cholesterolio kiekio, nutukimo ar panašiai, riboti „švarių“ (ne trans) riebalų specialistas nerekomenduoja.
Paukštienos riebalai nebūtinai pavojingi
Pasak specialisto, paukštienoje esantys riebalai yra ne mažiau svarbūs mūsų organizmui, nei šioje mėsoje esantys baltymai. „Šimte gramų vištienos yra gausu vitamino A, kuris labai svarbus ne tik stipriems dantims, geram regėjimui, odai, bet taip pat reikalingas imunitetui, apsaugai nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio. Šis vitaminas taip pat yra tirpus riebaluose“, aiškina A. Sujeta.
Jis pamini, kad yra nemažai naujų mokslinių tyrimų, teisinančių net ir sočiuosius riebalus. Pavyzdžiui, amerikiečių atlikta analizė parodė, kad sočiųjų riebalų įtraukimas į mitybos racioną ir jų vartojimo padvigubinimas ar net patrigubinimas nelėmė tiriamųjų cholesterolio lygio kraujyje padidėjimo. Kita Amerikoje atlikta mokslinė analizė, publikuota prestižiniame mokslo žurnale „Plos one“, dar 2014 metais pateikė tuos pačius rezultatus net metaboliniu sindromu sergančių asmenų grupėje. „Turint omenyje, kad vištiena apskritai laikoma mažai riebalų turinti mėsa, pavojingai viršyti riebalų kiekį vartojant šią mėsą apskritai yra sunkiai įmanoma“, aiškina A. Sujeta.
Šimte gramų vištienos yra apie 15 g riebalų, iš kurių sotieji sudaro vos 3,23 g, polinesotieji – 2,93 g, o mononesotieji riebalai – 6,44 g. Cholesterolio tokioje mėsoje gali būti apie 81 mg, tačiau valgant mėsą saikingai ir laikantis bendrų sveikos gyvensenos principų, jis bus tik į naudą.
Nepralenkiamas energijos šaltinis
Būtent paukštienoje esantys riebalai visada bus vertingi sportuojančiam žmogui vien todėl, kad pati paukštiena yra mėgstama ir rekomenduojama mėsa aktyviai gyvenantiems žmonėms. A. Sujeta sako, kad išskirti riebalų naudą sportuojantiems labiausiai galima kalbant apie energijos šaltinį.
„Apie 65 kg sveriantis žmogus, turintis apie 12 proc. bendros riebalinės masės (o tai yra gana mažai kalbant apie vyrus ir labai mažai kalbant apie moteris) panaudojęs savo kūne visus energijos resursus iš angliavandenių, gautų apie 2500 kalorijų, kurių užtektu nubėgti maždaug 40 km. O panaudojus riebalų atsargas, susidarytų daugiau nei 70 000 kcal – šių kalorijų teoriškai užtektų nubėgti daugiau nei tūkstančiui kilometrų, žinoma, tiek bėgti mums tikrai nereikia, tačiau kaip energijos šaltinis žmogaus kūnui riebalai yra nepralenkiami“, pateikdamas pavyzdį juokauja specialistas. Todėl riebalai kaip energijos šaltinis tinka visiems žmonėms, tarp jų ir tiems, kurie mažina savo kūno svorį.
