Taip siekta nustatyti, ar į trumpą Velykų savaitgalio orų atšilimą sureaguos miško kenkėjai. Balandžio 3 dieną buvo apžiūrėti gaudyklių rinktuvai ir juose rasta iki keliolikos dešimčių žievėgraužių vabalų.
Tai ankstyviausia šio kenkėjo skraidymo pradžia nuo 2003 metų, kai buvo pradėta vykdyti žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsena, naudojant feromonines gaudykles.
Gaudyklės statomos ir Panevėžio rajono miškuose
Valstybinės miškų tarnybos viešųjų ryšių specialistas Ūdrys Staselka aiškino, kad feromoninės gaudyklės žievėgraužiui tipografui gaudyti statomos eglynų plynose šviežiose kirtavietėse, kuriose šį kenkėją vilioja ne tik gaudyklėje esantys feromonai, bet ir vystantys kelmai bei kirtimo atliekos.
„Feromoninės gaudyklės statomos ir Panevėžio rajono miškuose. Tuos darbus planuoja ir vykdo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Panevėžio regioninio padalinio miškininkai“, – teigė Ū. Staselka ir paaiškino, kaip, nustačius žievėgraužio tipografo buvimo vietas, kovoti su kenkėjais.
Naikinimo būdas – išpjauti egles
„Veiksmingiausias žievėgraužio tipografo naikinimo būdas – surasti miške šviežiai kenkėjo apniktas žalias egles ir jas išpjauti. Paruoštą medieną išgabenti iš miško, kol kenkėjo naujoji karta vystosi po tų eglių žieve.
Išvežus toliau kaip 2 kilometrus už miško šią medieną, joje išsivystę vabalai nebesugrįžta atgal į mišką ir nebegali apnikti bei nudžiovinti naujų eglių“, – siūlė kovos būdą Ū. Staselka.
Žievėgraužiai – eglynų kenkėjai
Pasiteiravus, kokiuose miškų arealuose šie kenkėjai pridarė daugiausia žalos, Ū. Staselka paaiškino:
„Žievėgraužis tipografas – eglynų kenkėjas. Tik retais atvejais apninka ir šalia eglių augančias pušis, bet tik nedidelius kiekius. Visos miške augančios 50-ties metų ir vyresnės eglės yra tinkamos žievėgraužiui tipografui apsigyventi.
Kenkėjai eglynams pakenkia kasmet, skiriasi tik jo nudžiovintų eglių skaičius. Kas keliolika metų žievėgraužių židiniai išplinta masiškai, tai tęsiasi keletą metų.
Plitimui įtakos turi kenkėjui palankūs orai – sausros ir kaitros. 2023 metais didžiausius eglių kiekius žievėgraužis tipografas nudžiovino Panevėžio, Šalčininkų, Vilniaus, Trakų ir Rokiškio savivaldybėse, kuriose net buvo paskelbta stichinė nelaimė.“
Miškininkams padaugėjo darbo
Valstybinės miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas aiškino, kad sušilus orams visų regioninių padalinių miškininkams padaugėja darbo.
„Reikia žvalgyti miškus ir fiksuoti žievėgraužių tipografų vietas, statyti feromonines gaudykles ir jas tikrinti. Be to, būtina žvalgyti ir naujai pažeistus medžius.
Kenkėjai nutupia ant medžio žievės ir pradeda graužti. Atsiranda plika akimi matomos skylutės, per kurias nuteka sakai. Jeigu vabalų daug, prie pakenktų medžių matyti nemažai prikritusių pjuvenų“, – pasakojo miškininkas.
Lietus gali pagelbėti
Į klausimą ar atėjus lietingiems orams, kenkėjai nebeskraidys, Panevėžio regioninio padalinio vadovas G. Bronušas atsakė:
„Pradėjus lyti, kenkėjų aktyvumas išliks, bet drėgmė apsunkins skraidymą vabalų, kurie žiemojo miško paklotėje. Žievėgraužiai negalės lengvai pakilti nuo žemės.
Kitas dalykas, po lietaus medžiai sugeneruos daugiau vidinės drėgmės ir pagamins daugiau sakų. Kenkėjus sakai užpils ir jie tiesiog paskęs. Jei šiluma laikysis, žievėgraužių tipografų pagausėjimą pastebėsime po savaitės arba dviejų. Miškininkams būtina atlikti stebėjimus.“
Autorius: Raimonda Mikučionytė
