Kaip patvirtino Vilniaus policija, vyro kūnas buvo rastas pirmadienį apie 19.37 val. miške Elektrėnų savivaldybėje.
Vyras nuo ketvirtadienio, rugsėjo 26 d., buvo ieškomas kaip dingęs be žinios. Velionio kūnas rastas automobilyje „Audi A6“, su kuriuo jis paskutinį kartą pastebėtas.
Šį automobilį rado įmonės „Turto rizikos valdymas“ vadovas Eimantas Perliba. Kaip jis anksčiau pasakojo naujienų portalui tv3.lt, automobilis iš išorės nebuvo pažeistas, todėl neatmeta, kad tai galėjo būti savižudybė.
„Įvykių vietų aš daug esu turėjęs savo gyvenime. Aišku, policija ir teismo medicinos ekspertai pasakys, ar smurtinė mirtis. Bet pirmas įspūdis, kad savižudybė“, – komentuoja „Turto rizikos valdymo“ vadovas.
Pastebėkite šiuos ženklus laiku
Šis įvykis sukrėtė kiekvieną – daugeliu atvejų, artėjančios savižudybės ženklų iš artimiausiųjų nepastebime, nors jie patys mums išsako savo mintis apie tai.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokie ženklai išduoda galimas mintis apie savižudybę, pasakojo psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
Socialinių mokslų daktaras, psichologas, psichoterapeutas G. Navaitis teigė, kad į tam tikrus reiškinius, šiuo atveju – savižudybę, reikia pažvelgti plačiau, kad galėtume susidaryti aiškesnį vaizdą.
„Nors psichologinė pagalba žmonėms Lietuvoje gerėja, yra pokyčių, tačiau negalima nutylėti fakto, kad, visgi, Lietuva vis dar yra savižudybių skaičiumi pirmaujanti šalis. Ir tokiu „pirmavimu“ nėra dėl ko džiaugtis“, – sakė G. Navaitis.
Psichologo teigimu, niekada nebus vienos priežasties, kuri paaiškins, kodėl žmonės nusprendžia nusižudyti. Tačiau klaidinga manyti, kad tik specialistai gali įvertinti ir pastebėti kito asmens vienišumą, jo problemas.
Pasak G. Navaičio, prastą žmogaus psichinę būklę galima įtarti tuomet, kai šis jaučiasi vienišas, neturintis su kuo bendrauti, net jei yra kitų žmonių apsuptyje.
Taip pat asmuo gali užsiminti ir išsakyti tokias mintis, pavyzdžiui, kad šis yra niekam nereikalingas, kad niekas neverks per jo laidotuves ar kad į jas niekas neatvyks.
„Kiekvienas iš mūsų tokių požymių galėtų pastebėti ir daugiau: žmogus atsisveikina, sutvarko kažkokius savo darbus, reikalus, tarsi nebesiruoštų jų daugiau daryti. Būtų didelė klaida ieškoti vieno kokio nors požymio ir iš jo spręsti, kas vyksta žmogaus galvoje.
Žmogus yra prieštaringas, įvairus. Jeigu artimiesiems būsime atidesni, patys pastebėsime tarpusavyje persipinančius nusivylimo, neadekvatumo ir atsiribojimo ženklus, suprasime, kad už jų gali slypėti ir ketinimas nusižudyti“, – paaiškino ekspertas.
Be to, neretai susidūrus su artimojo ar pažįstamo savižudybe, bandoma ieškoti pateisinimų, kad to numatyti nebuvo įmanoma, nes žmogus buvo linksmas, niekuo nesiskundė, neturėjo jokių problemų. Visgi, į tokius pateisinimus G. Navaitis žvelgia kitaip:
„Tai yra tam tikra psichologinė savigyna ir pasiteisinimas. Dažnai sakoma, kad žmogus buvo laimingas, turėjo darbą, šeimą. Mes tiesiog nežinome nei tikrosios situacijos darbe, nei šeimoje ir tada imame šitaip kalbėti.
Visgi, tai tik rodo, kad šitaip sakantys per mažai pažinojo žmogų ir nekreipė dėmesio į ženklus, kuriuos galėjo pastebėti. Sakome, kad „laimingas“, o gal iš tikrųjų taip žmogus ir nesijautė, tik po to mes jam priskiriame tokią būseną.“
Kas užsakė muziką?
