Kartą mergina, keliaudama su kuprine ir fooaparatu, miške išvydo apleistą vyšninės spalvos namą.
Ji suskubo jį fotografuoti, nes jis jai atrodė mįslingas ir patrauklus.
Ji stebėjo namą iš visų pusių, padarė gausybę nuotraukų, o vėliau nusprendė pabelsti į apleisto namo duris. Tai, ką pamatė jas atidarius, privertė išsižioti net visko mačiusią Leslie.
Namo viduje ji pamatė neapleistą interjerą, sutvarkytus jaukius namus. Valgojame sėdėjo vienišas, apleistas vyras.
Kai mergina jį užkalbino, garbaus amžiaus vyrukas pasijautė laimingiausias pasaulyje.
Vienišas vyras, pasirodo, ilgus metus gyvena visiškai vienas. Šiek tiek pasikalbėjusi su vyru, mergina pažadėjo pas jį užsukti vėl.
Po kelių dienų ji pas vyrą atvyko kartu su draugais - atvežė vienišiui vaisių, daržovių, karštųjų patiekalų, arbatos.
O kai vyras turėjo švęsti savo gimtadienį, Leslie pasikvietė jį į savo namus, iškepė jam tortą ir net įsmeigė į jį žvakutę.
Netikėta pažintis peraugo į gražią draugystę - Leslie iki šiol lanko vyrą jo namuose, užsuka pas jį pasikalbėti, pasisvečiuoti ir pabendrauti.
