Apie insultą, jo rūšis, simptomus ir tai, kokių veiksmų negalima daryti ištikus insultui, naujienų portalui tv3.lt anksčiau plačiau papasakojo gydytoja neurologė, Vilniaus universiteto dėstytoja Aleksandra Ekkert.
Pasak neurologės, insulto rūšių yra įvairiausių, tačiau dažniausiai išskiriamos dvi pagrindinės rūšys: išeminis ir hemoraginis insultas.
Hemoraginio insulto metu kraujas gali išsilieti tiesiai į smegenų audinį, plyšus smulkiai kraujagyslei, arba po smegenų voratinkliniu dangalu, kai plyšta stambesnės kraujagyslės išplatėjimas – aneurizma (toks kraujo išsiliejimas vadinamas subarachnoidine hemoragija).
„Išeminis insultas įvyksta, kai galvoje užsikemša kraujagyslė, o hemoraginis insultas – kai kraujagyslė plyšta ir kraujas išsilieja“, – paaiškino A. Ekkert ir pridūrė, kad viena dažniausių hemoraginio insulto priežasčių yra padidėjęs kraujospūdis.
Insulto mechanizmai
Kone dažniausiai pasitaiko išeminis insultas, kurį sukelia į smegenis nukeliavę kraujo krešuliai. Čia gydytoja išskiria tris mechanizmus, kodėl tai įvyksta.
Vienas iš mechanizmų – didelėje kraujagyslėje susidarius cholesterolio plokštelei, kuri su laiku plečiasi, įplyšta, apauga krešuliu, kuris arba nukeliauja į smegenis arba toliau auga ir užkemša kraujagyslę.
„Kitas mechanizmas – kai yra, pavyzdžiui, diabetas, aukštas kraujospūdis, nutukimas – pažeidžiamos smulkios kraujagyslės, įvyksta smulkus lakūninis insultas.
Šis insultas ir kraujosruva smegenyse įvyksta dėl panašių mechanizmų. Kai pažeidžiama smulkiųjų kraujagyslių sienelė, ji gali arba užsikimšti, arba plyšti“, – aiškino pašnekovė
Pasak A. Ekkert, trečiasis išeminio insulto mechanizmas yra itin aktualus Lietuvoje – kai insultą sukelia prieširdžių virpėjimas:
„Kai yra prieširdžių virpėjimas, prieširdžiai normaliai nesusitraukia, prasideda pavieniai skaidulų susitraukimai, kraujas prieširdyje užsistovi, necirkuliuoja ir ten susidaro krešuliai.
Esant prieširdžių virpėjimui, bet kurio tokio susitraukimo metu krešulys gali „iššauti“ į smegenis, o širdyje susidarantys krešuliai yra tikrai dideli. Tokiu atveju dažnai būna sunkus, sunkią negalią sukeliantis insultas.“
Specialistė pastebi, kad Lietuvoje šios ligos atvejai diagnozuojami nepakankamai dėl įrangos ir specialistų, kurie galėtų vertinti kardiogramų duomenis, trūkumo.
„Kitas dalykas, pas mus pagaliau pradėjo kompensuoti vaistus, kurie yra vartojami insulto profilaktikai, nustačius prieširdžių virpėjimą. Tokiu atveju vaistas skiriamas ne dėl to, kad kraujas per tirštas, bet siekiant išvengti krešulio susidarymo“, – džiugia žinia dalinosi gydytoja ir pridūrė, kad anksčiau visiems pacientams būdavo skiriamas varfarinas, kuris sąveikaudavo su daug kitų vaistų, o naujasis geriamasis vaistas skiriamas ir po insulto, ir diagnozavus prieširdžių virpėjimą, kaip profilaktinę priemonę.
Įvardijo insulto požymius
A. Ekkert pabrėžė, kad priežasčių, kodėl jaunesnio amžiaus asmenis ištinka insultas, yra labai daug, tačiau ji išskyrė dažniausiai pasitaikančias priežastis ir pridūrė, kad jaunų asmenų insulto priežastys skiriasi.
Viena jų gali būti ovaliosios angos neužakimas. Gydytojos teigimu, pati iš savęs tokia anga nepavojinga, bet kai kojose susidaro krešuliai, nesant angos, jie į smegenis nepatektų, o per angą jie nukeliauja į smegenis ir sukelia insultą.
„Taip pat priežastimi gali būti disekacija – kaklo arba smegenų kraujagyslės įplyšimas, dėl kurio spindis siaurėja, pasikeičia kraujo tėkmė, susidaro kraujo krešulys, kuris nukeliauja į galvos smegenis“, – paaiškino neurologė.
Dažniausi insulto rizikos veiksniai, pašnekovės teigimu, yra prieširdžių virpėjimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujo spaudimas, diabetas. Įtakos turi ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip kūno masės indeksas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir mityba – žmogus gali būti nenutukęs, bet ir negebantis gerai maitintis.
A. Ekkert taip pat pažymėjo, kad insulto rizika didėja ir dėl pilvinio nutukimo. Vyrų maksimali pilvo apimtis gali būti 94 cm, moterų – 88 cm.
Pasiteiravus, kokie požymiai gali išduoti, kad žmogų ištiko insultas, gydytoja neurologė primena tris pagrindinius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: veidą, rankas ir kalbą.
„Veidas – pasireiškia veido perkreipimas, jis staiga pasidaro nesimetriškas. Taip pat rankos arba kojos nusilpimas, tačiau dažniau atsiranda rankos nusilpimas ir kalbos sutrikimas.
Tai gali būti kalbos supratimo sutrikimas, kai žmogus lyg nori kažką pasakyti, bet negali išreikšti savo minčių, kartoja tą patį žodį, kalba gali būti „suvelta“, – teigė pašnekovė.
Taip pat vis dažniau minimi dar du požymiai, kurie gali išduoti insultą. Tai pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, kai žmogus negali paeiti savo kojomis, ir regos sutrikimai – pavojingas abiejų akių akipločio pakitimas ir nenormali vienos arba abiejų akių padėtis, staiga pasireiškęs aklumas viena akimi.
Visgi, nors tai ir nebūtinai yra insulto požymiai, tačiau juos pastebėjus būtina skubiai apsilankyti pas gydytoją.
Pasakė, ko šiukštu negalima daryti
Ištikus insultui, šalia esantys žmonės gali padaryti vos vieną vienintelį veiksmą, kuris gali išgelbėti gyvybę – kuo greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą:
„Jokiu būdu negalima duoti aspirino ar nitroglicerino, nes būna taip, kad jo duoda, nes maišo infarktą su insultu.
Sumaišius su miokardo infarktu, žmonės duoda nitroglicerino, bet jei įvyko hemoraginis insultas, nitroglicerinas išplečia kraujagysles, iš kurių ir taip kraujuojama. Dėl to galioja taisyklė nedaryti nieko kito, tik iškviesti greitąją pagalbą.“
Gydytoja pastebi ir tai, kad žmonės, kai įtaria insultą, kažkur yra girdėję, kad padėti gali aspirinas, bet jeigu tai hemoraginis insultas, aspirinas dar labiau suskystins kraują ir pasunkins kraujavimą.
Jei insultas ištiko artimąjį, keliaujant į ligoninę neurologė prašo visų pasiimti su savimi žmogaus vartojamų vaistų sąrašą – tai padės gydytojams greičiau išsiaiškinti, koks insulto gydymo būdas gali būti taikomas ir ar galima krešulį tirpinti, ar imtis kitų gydymo būdų.
Vienas iš pavyzdžių – kai žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus. Vartojant aspiriną ir klopidogrelį, galima trombolizuoti sergantįjį, o vartojant kitus kraują skystinančius vaistus – ne visada.
Laiku suteikta pagalba gali ne tik išgelbėti insulto pakirsto žmogaus gyvybę, bet ir sumažinti sunkių pasekmių tikimybę.
Insulto prevencija
Anot A. Ekkert, dažniausiai po insulto gali išlikti tie patys požymiai, kuriuos žmogus jautė jam ištikus – galūnių nusilpimas, kalbos ar koordinacijos sutrikimas, regėjimo pablogėjimas:
„Yra ir tam tikri nematomi simptomai – labai dažnai žmonės sako, kad jaučia nuovargį, svaigimą, sako, kad keičiant galvos ir kūno padėtį padėtį svaigimas paūmėja, kartais giminės sako, kad žmogus po insulto pasidaro apatiškas, pasireiškia pažintinių funkcijų ir nuotaikos sutrikimai, sumažėja interesų ratas.“
Taip pat gali pasireikšti neuropatiniai skausmai, antro insulto baimė – dėl šios priežasties kai kurie insultą išgyvenę pacientai tampa „etatiniais“ lankytojais priėmimo skyriuje.
Gydytoja neurologė pažymėjo, kad po insulto svarbiausi pirmieji metai – tada aktyviausiai vyksta atsistatymas. Ankstyvas paciento sodinimas, statymas ant kojų, jei leidžia būklė, yra rekomenduojamas, tačiau nereikėtų stengtis skubinti visko per anksti, būtina atsižvelgti į žmogaus būklę.
Vis tik, sumažinti insulto riziką gali kiekvienas. Kai kuriais atvejais pakanka gyvenimo būdo korekcijos:
„Reikia mesti svorį, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems – reguliariai, ne mažiau nei tris kartus per savaitę mankštintis maždaug po 30-45 minutes, tai turėtų būti aerobinės, kardio treniruotės. Būtina atsisakyti rūkymo – tiek aktyvaus, tiek pasyvaus, tiek pakaitalų.“
Kitais atvejais neapsieinama be vaistų. Esant prieširdžių virpėjimui, skiriami stiprūs kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai), cholesteroliui peržengus normos ribas – cholesterolio kiekį kontroliuojantys vaistai.
Taip pat būtina vaistais reguliuoti kraujo spaudimą, kai jis pasiekia daugiau nei 140 / 90 mmHg. Kitais atvejais, kai kraujo spaudimas yra ribinis – virš 130 / 80 mmHg, bet ne daugiau 140 / 90 mmHg – jį sureguliuoti gali padėti gyvenimo būdo korekcija.
