Šis klastingas priepuolis neaplenkė ir 62 metų Vitalijos iš Kretingos. Prieš pusantrų metų moteris būdama namie patyrė insultą, o komplikacijas jaučia iki šiol.
Prieš insultą Vitalija jautė vos vieną simptomą – kartais moteriai lyg su adatomis badydavo galvą, tačiau daugiau jokių simptomų nebuvo – būtent dėl to insultas yra klastingas.
Įvyko stebuklas, jog Vitalija liko gyva
Vieną rytą moteris kaip įprastai pakilo iš lovos, savijauta bloga nebuvo, ji nuėjo iš šaldiklio atsinešti mėsos, o pasilenkusi jos paimti – nugriuvo. Vieną akimirką ji dar sugebėjo suvokti, jog yra paralyžiuota.
Dar bandė atidaryti duris į savo kambarį, tačiau to padaryti nebepavyko. Laimei, kad tuo metu pas Vitaliją svečiavosi jos sūnus, kuris išgirdęs bildesį skubiai atbėgo pas mamą ir nieko nelaukęs išvietė greitąją pagalbą.
„Vis dar buvau su naktiniais rūbais, neapsirengusi – tokią mane ir išvežė. Jei nebūtų buvę sūnaus, mano durys užrakintos, niekas neateina ir niekas nebūtų manęs radęs. Likau gyva tik sūnaus dėka ir gydytojų, kurie žaibiškai sureagavo ir suteikė pirmąją pagalbą“, – atvirauja pašnekovė.
Nuvykus į ligoninę, Vitalijai buvo nustatytas išeminis insultas ir iš kraujagyslių buvo ištrauktas trombas. Gydytojai sakė, jog įvyko stebuklas, kad moterį pavyko išgelbėti.
Moteris reguliariai 6 metus vartojo vaistus tam, kad nekiltų spaudimas ir dėl to jis visada būdavo normos ribose. Taip pat pagal širdies ir kraujagyslių programą ji profilaktiškai tikrindavosi sveikatą.
Insulto priežastys
Pastaruoju metu Vitalijos cholesterolio kiekis kraujyje buvo 6,2 mmol/l, o normalus cholesterolio kiekis turi neviršyti 5,2 mmol/l. Taip pat trigliceridų (trigliceridi yra lipidai, kuriuos vadiname riebalais – aut. past.) kiekis buvo 4,2 mmol/l, kai norma yra 1,7 mmol/l.
Dėl to gydytojai Vitalijai išrašė vartoti vaistus, kurie mažina cholesterolio kiekį bei atskiedžia kraują, bet moteris jautėsi gerai, todėl šių vaistų nusprendė nevartoti.
„Gydytojai man sakė, jog insultas mane ištiko dėl širdies virpesių, kurių žmogus nejaučia. Jie suplakė kraujo krešulį širdyje. Jei būčiau vartojusi kraują skystinančius vaistus, šis krešulys nebūtų susidaręs.
Dėl to dabar, po insulto niekada nepraleidžiu vaistų ir vartoju juos tiek ryte, tiek vakare. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, tikrai nebūčiau šių vaistų praleidusi, nebūtų įvykusi ši nelaimė“, – apmaudo neslepia moteris.
Vitalijai po insulto liko komplikacijų. Dažnai jaučia silpnumą, tačiau kiek gali, vaikšto po kiemelį, išsiverda pietus. Taip pat jai buvo paralyžiuota dešinė pusė, todėl iki dabar dešinėje rankoje ji neturi jėgų, sunku apsiversti lovoje, atsikelti.
„Jokių rimtų ligų iki šio insulto neturėjau, tikrai dar nemaniau, kad tokiame amžiuje mane jau ištiks insultas, dar laikau save jauna.
Tačiau mūsų giminėje buvo tokių atvejų. Tėtis būdamas 82 metų patyrė insultą, o taip pat dėl to palaidojome ir mamą. Tai galėjo būti ir paveldimumas“, – įsitikinusi Vitalija.
Insulto galima išvengti
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis anksčiau pasakojo, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad rizika patirti insultą ženkliai sumažėtų.
Aukštas arterinis kraujo spaudimas yra viena pagrindinių insulto priežasčių. Doc. dr. A. Vilionskis paaiškino, kad nuolat aukštas arba padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) verčia kraujotakos sistemą – širdį, arterijas ir kraujagysles – sunkiau dirbti, kad kraujas judėtų po kūną. Dėl šio papildomo darbo atsiranda kraujagyslių pažeidimų, todėl didėja smegenų kraujagyslių plyšimo ir užsikimšimo rizika.
„Didesnę tikimybę sirgti hipertenzija turi tie žmonės, kurie nesilaiko subalansuotos mitybos principų ir vartoja alkoholį, rūko, neužsiima jokia fizine veikla, patiria daug streso.
Stresas arba emocinė įtampa gali daryti įtaką kraujospūdžio padidėjimui net ir tam žmogui, kurio kraujo spaudimas paprastai yra normalus ir sureguliuotas“, – ligoninės pranešime spaudai sakė gydytojas.
Be to, jis teigė, kad aukšto kraujo spaudimo žmogus dažnai nepastebi, o į medikus kreipiasi tik tada, kai įvyksta komplikacija: miokardo infarktas, insultas arba kojų arterijų liga.
Todėl doc. dr. A. Vilionskis ragino reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir pastebėjus padidėjimą imtis reikalingų priemonių jam reguliuoti, nuo sveiko gyvenimo būdo iki gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.
Nerūkykite
Gydytojas neurologas priminė, kad rūkymas padidina insulto riziką 2–3 kartus, priklausomai nuo per dieną surūkomo cigarečių skaičiaus, palyginus su nerūkančiais žmonėmis. Be to, kartu gyvenantis rūkantis žmogus dviem kartais padidina ir nerūkančiojo riziką patirti insultą.
„Rūkant išsiskiria kenksmingų cheminių medžiagų, kurios iš plaučių patenka į kraują, neigiamai veikia kraujotakos sistemą. Anglies monoksidas mažina deguonies kiekį kraujyje, o nikotinas verčia širdį plakti greičiau.
Dėl tabako dūmuose esančių cheminių medžiagų kraujas taip pat labiau linkęs krešėti. Visa tai didina kraujospūdį ir trombų susidarymo tikimybę, o kartu – insulto riziką. Be to, rūkymas gali turėti įtakos „blogojo“ cholesterolio susidarymui, tai irgi didina insulto riziką,“ – sakė jis.
Anot gydytojo neurologo, net jei žmogus rūko daug metų, metęs rūkyti jis vis tiek sumažins insulto riziką – net užkietėjusių rūkalių kraujotakos sistemos būklė po trijų mėnesių pradeda gerėti, praėjus dvejiems metams rizika gerokai sumažėja, o po penkerių metų ji būna panaši, kaip ir nerūkančiųjų.
Paklaustas, ar rūkantys elektronines cigaretes taip pat rizikuoja patirti insultą, doc. dr. A. Vilionskis sakė, kad ir elektroninės cigaretės didina insulto riziką.
Subalansuokite mitybą
Dar vienas veiksnys, padedantis sumažinti insulto riziką – subalansuota mityba, kurioje vyrauja augalinės kilmės produktai, žuvis, šiek tiek mėsos.
Ši mityba plačiau žinoma Viduržemio jūros regiono dietos pavadinimu, o jos nauda širdies ir kraujagyslių sveikatai bei insulto prevencijai patvirtinta moksliniais tyrimais.
Tyrimai taip pat parodė, kad nebūtina gyventi Viduržemio jūros regiono šalyse, kad būtų pasiekti panašūs rezultatai, tačiau reikia laikytis mitybos principų: valgyti daug vaisių ir daržovių (5 ar daugiau porcijų per dieną), riebios žuvies, pavyzdžiui, sardinių, lašišų ar skumbrių (ne mažiau nei 2 porcijos per savaitę), alyvuogių aliejaus, įvairių riešutų, ankštinių daržovių (ne mažiau nei 3 porcijos per savaitę).
„Per didelis suvartojamos druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekis susijęs su padidėjusia insulto rizika. Druska didina kraujospūdį, cukrus, saldūs gėrimai siejami nutukimu ir diabetu – insulto rizikos veiksniais, todėl sumažinus jų vartojimą sumažėja ir tikimybė susirgti insultu.
Taip pat reikėtų vengti alkoholio, nes jis gali padidinti kraujo spaudimą ir prisidėti prie kitų sveikatos problemų“, – vardijo gydytojas.
Judėkite
„Pasaulinė insulto organizacija skelbia, kad net vienas milijonas žmonių per metus patiria insultą dėl fizinio aktyvumo stokos. Tačiau situaciją gali pakeisti nedideli kasdieniai įpročiai – 30 minučių mankštos gali ketvirtadaliu sumažinti insulto riziką.
Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį, mažinti kraujo spaudimą, stresą ir pagerinti bendrą širdies ir kraujotakos sistemos būklę, taigi – sumažinti insulto riziką.
Be to, svarbu prisiminti, kad fizinis aktyvumas nebūtinai yra ėjimas į sporto salę – galima vaikščioti, bėgioti, lipti laiptais užuot važiavus liftu, dirbti namuose ar sode“, – apie judėjimo svarbą insulto prevencijai pasakoj doc. dr. Aleksandras Vilionskis.
Mažai tikėtina, kad niekada nesportavusiems žmonėms nedidelis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai gryname ore, gali pakenkti. Tačiau jei žmogus serga liga, didinančia insulto riziką (pavyzdžiui, cukrinis diabetas, aterosklerozė ir kt.), arba vartoja tam tikrus vaistus, jis turėtų pasitarti su gydytoju dėl fizinės veiklos aktyvumo.
Be to, judėti turėtų ir jau išgyvenusieji insultą. Anot gydytojo, reguliari mankšta ir judėjimas jiems gali sumažinti kito insulto riziką, demencijos išsivystymo riziką, taip pat pagerinti gijimą ir bendrą savijautą, padėti įveikti nuovargį.
Tačiau doc. dr. A. Vilionskis pabrėžė, kad prieš tai reikėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar ergoterapeutu, kurie parinks tinkamus pratimus.
Kiti svarbūs veiksmai
„Taip pat būtina prisiminti ir kitus insulto rizikos veiksnius. Prieširdžių virpėjimas, įskaitant paroksizminį, didina išeminio insulto riziką 5–6 kartus, o kai kuriais atvejais iki 17 kartų.
Prieširdžių virpėjimo dažnis siekia 1 proc. bendroje populiacijoje, o tarp vyresnių nei 80 metų žmonių iki 15 proc. Laiku atlikta ritmo sutrikimo diagnostika ir prevencinių priemonių inicijavimas leidžia ženkliai sumažinti insulto riziką.
Taip pat būtina reguliariai tirti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje ir, esant padidėjimui, jį koreguoti“, – vardijo Insulto centro vadovas.
