Per pastaruosius penkerius metus vien dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė daugiau nei 900 kartų.
„Patalpose, kuriose kūrenamos krosnys, dujiniai šildymo katilai ar naudojamos nesaugios dujinės viryklės, kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis.
Smalkių gali atsirasti, kai krosnyje dega malkos ir nėra geros ventiliacijos, per anksti uždaroma dūmtraukio sklendė. Taip pat, kai namuose – nevalyti dūmtraukiai ar apgriuvusios ir netvarkingos krosnys. Ugniagesiams tenka gelbėti ir dėl dujinių katilų smalkėmis apsinuodijusius gyventojus.
Neretai žmonės, įsirengę naują vandens ar patalpų šildymo dujinį katilą, net nepagalvoja apie smalkių grėsmę. Jomis apsinuodijama ir naujos statybos butuose, kuriuose įrengta moderni šildymo dujomis sistema“, – kalbėjo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Pasak jo, smalkės yra labai klastingos ir pavojingos, jos – bespalvės, beskonės ir bekvapės, todėl žmonės jų negali nei užuosti, nei pamatyti. „Apsinuodijimo jomis pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kiek žmogus praleidžia patalpoje. Jei smalkių koncentracija ore didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Dėl to gaisruose žuvę žmonės dažnai randami lovose, nepabudę iš miego“, – kalbėjo PAGD atstovas.
Gyvybiškai svarbi kiekviena minutė
Ugniagesių gelbėtojų atstovui antrino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras: „Anglies monoksidas arba, paprastai tariant, smalkės pasižymi tuo, kad yra bespalvės, bekvapės ir nedirgina gleivinių. Šių savybių kombinacija ir lemia tai, jog net ir tuo atveju, kai nevėdinama patalpa prisipildo šiomis dujomis, žmogus to nepajaučia.
Tuo metu įkvėptas anglies monoksidas kraujyje ypač greitai susijungia su mioglobino ir hemoglobino baltymais ir sutrikdo jų pagrindines funkcijas – hemoglobinas nebegali pernešti deguonies į audinius, o mioglobinas – susitraukti. Paprastai kalbant, dėl to sustoja audinių aprūpinimo deguonimi procesas žmogaus organizme: pirmiausiai pažeidžiamas jautriausias deguonies badui organas – smegenys, vėliau – širdies raumuo, inkstai, kepenys ir kiti organai.
Po kurio laiko, jei nukentėjęs asmuo negauna tinkamo gydymo, prasideda traukuliai, gali ištikti koma, smegenyse prasideda negrįžtami procesai“ – apie smalkių daromą žalą kalba dr. Robertas Badaras.
Be to, gydytojas priduria, kad kiekviena smalkių užterštoje patalpoje praleista minutė yra grėsminga gyvybei. „Iš tiesų, visiškai nevėdinamoje patalpoje, prisipildžiusioje smalkių, užtenka praleisti vos 10 minučių ir pasekmės jau gali būti negrįžtamos“, – apie laiko svarbą įspėja dr. R. Badaras.
Kalbėdamas apie apsinuodijusius pacientus, gydytojas pažymi, kad jų istorijos kasmet – lyg iš klaidingo vadovėlio: nevalytas, netvarkingas dūmtraukis, netvarkingos sklendės, kurios užstumiamos per anksti, ugniai dar nebaigus rusenti.
„Pats pikas, kai skyriuje apsinuodijusius smalkėmis skyriuje skaičiuojame dešimtimis – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiai, t. y., laikas, kuomet nuosavi namai pradedami šildyti krosnimis. Tiesa, šie metai dėl gražaus rudens kitokie – kol kas fiksuojame tik pavienius apsinuodijimo smalkėmis atvejus“, – šiųmete pacientų statistika džiaugiasi RVUL Toksikologijos centro vadovas.
Gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Robertas Badaras taip pat sako, kad ne mažiau nei kūrenimas krosnimis yra pavojingas ir šildymasis buitiniais dujiniais katilais.
„Pastaraisiais metais išryškėjo nauja pavojinga tendencija – daugėja asmenų, apsinuodijusių smalkėmis iš buitinių dujinių katilų. Šių plačiai naudojamų buitinių prietaisų potencialų pavojų apibūdina faktas, kad kai kurios šalys neleidžia pradėti eksploatuoti dujinių katilų patalpose, kuriose neįrengti smalkių detektoriai“, – priduria dr. R. Badaras.
Tikrinti dūmtraukius ir krosnis – būtina
Pasak PAGD atstovo A. Gudžiausko, norint išvengti nelaimių, prieš pradedant kūrenimą būtina patikrinti krosnis ir židinius, įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą. „Gaisrų gyvenamuosiuose namuose riziką galima būtų sumažinti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti dar prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius“, – primena A.Gudžiauskas.
Priešgaisrinės saugos ekspertas išskyrė svarbiausius dalykus, kurie žmones galėtų apsaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis ar net mirties atvejų.
5 svarbiausios taisyklės, padėsiančios išvengti smalkių pavojaus
Svarbu nepamiršti, kad krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, jog ugnis jau baigė rusenti. Draudžiama šildyti patalpas dujinėmis viryklėmis ir orkaitėmis. Patalpose, kuriose yra šildymo prietaisai, būtina užtikrinti gerą ventiliaciją. Rekomenduojama įsigyti smalkių – anglies monoksido – detektorių. Šie detektoriai paprastai yra įrengiami ant sienos, patalpoje, kurioje yra šildymo prietaisas. Jei toje erdvėje padidėja smalkių koncentracija, jie siunčia garsinį signalą. Smalkėmis apsinuodijusį asmenį reikia išnešti į gryną orą, atsagstyti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei kvėpavimas sutrikęs arba asmuo nustoja kvėpuoti, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.
