Nors dažnas žino, kad ši infekcija mažiausia savaitei paguldo į ligos patalą, tačiau dalis lietuvių skiepytis nuo gripo neskuba.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC) šią savaitę paskelbus naujo gripo sezono pradžią, apie stereotipus, kuriais vis dar vadovaujasi žmonės, ir apie tai, kad gripas yra pavojingesnis, negu jiems atrodo, pasakoja šio centro visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė.
Skiepytis būtina kasmet
Lietuvos gyventojų požiūris į skiepus ir jų naudą pastaruoju metu keičiasi į gera. ULAC duomenimis, kiekvieną gripo sezoną vakcinos, skirtos rizikos grupėms priklausantiems asmenims skiepyti, nuperkama vis daugiau, nes gydymo įstaigos nurodo, kad poreikis didėja. Pavyzdžiui, 2018–2019 m. gripo sezonui nupirkta beveik 10 tūkst. daugiau dozių nei 2017–2018 m.
Vis dėlto nors besiskiepijančiųjų nuo gripo daugėja, sveikatos specialistai džiaugtis neskuba. Anot jų, skiepijimo apimtys Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, vis dar išlieka mažos, o sveikatos specialistai iš skiepytis nelinkusių pacientų, pasak A.Skrickienės, kasmet išgirsta daugybę įvairių mitų apie gripą ir skiepus nuo jo.
Vienas iš labiausiai tarp gyventojų paplitusių streotipų – manymas, kad gripas yra visai nepavojinga infekcija. Neretai atsisakoma skiepytis ir dėl to, kad galvojama, jog skiepai nuo gripo nėra saugūs ir veiksmingi, o sveikiems žmonėms iš viso nereikia skiepytis.
Yra manančiųjų, kad kartą persirgus gripu imunitetas nuo šios ligos susiformuoja visam gyvenimui, bei galvojančiųjų, kad norint išvengti šios infekcijos nebūtina skiepytis kasmet.
Medikus taip pat stebina gajus, bet jokiais moksliniais faktais nepagrįstas dalies žmonių įsitikinimas, kad nėščios moterys apskritai negali skiepytis nuo gripo, taip pat baiminimasis, kad būtent skiepas nuo gripo ir sukels ligą.
Visus šiuos gyventojų „argumentus“ medikai mala į miltus ir primena, kad gripo komplikacijos gali turėti labai liūdnų pasekmių.
Gali baigtis mirtimi
Visuomenės sveikatos specialistė įspėja, kad į gripo pavojų nereikėtų numoti ranka: „Gripas yra klastinga infekcija, todėl gali baigtis mirtimi. Gripo virusas, patekęs ant gleivinių, sugeba jas pažeisti, pasidauginti ir toliau skverbtis į organizmą, aplenkdamas jo gynybinius barjerus.
Dažniausiai gripas pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus, rečiau, bet sunkiau – apatinius. O viena iš pagrindinių mirties nuo gripo priežasčių – komplikacijos, kurių išvengti galima skiepijantis sezonine gripo vakcina.“
Paklausta, kokios gripo infekcijos komplikacijos pasitaiko dažniausiai, A.Skrickienė įvardijo plaučių uždegimą, sinusitą, širdies raumens uždegimą miokarditą.
Sergant gripu gali kilti ir inkstų uždegimas ar laikinai sutrikti smegenų funkcijos. Specialistė įspėja, kad dėl gripo infekcijos gali paūmėti ne tik lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet ir lėtinės širdies bei kraujagyslių sistemos ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas, o viena efektyviausių gripo infekcijos prevencijos priemonių yra būtent skiepai.
Nelaukite sezono pradžios
Paprastai Lietuvoje apie skiepus nuo gripo gerokai dažniau imame kalbėti rudenį. Specialistai turi tam racionalų paaiškinimą: mūsų gyvenamojoje teritorijoje ši infekcija dažniausiai siaučia būtent šaltuoju metų laiku.
„Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, bei viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.
Gripo infekcijai būdingas ryškus sezoniškumas: šiauriniame pusrutulyje gripo epidemijos kyla šaltuoju metų sezonu – nuo spalio iki gegužės mėnesio“, – aiškina ULAC visuomenės sveikatos specialistė A.Skrickienė. Ji primena, kad gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita. Būtent dėl šios viruso savybės skiepytis nuo pakitusio viruso rudens–žiemos mėnesiais rekomenduojama kiekvienais metais.
„Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu, todėl geriausiai pasiskiepyti dar prieš prasidedant gripo sezonui“, – priduria ji.
Kalbėdama apie skiepų nuo gripo poveikį A.Skrickienė pabrėžia, kad, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. „Jos ypač pavojingos rizikos grupei priklausantiems asmenims.
Pasiskiepyti sezonine gripo vakcina yra labai svarbu siekiant išvengti sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties“, – pabrėžia ji. Specialistė primena, kad vakcina nuo gripo nerekomenduojama skiepytis sergantiems ūmine infekcine liga ar karščiuojantiems ligoniams – jie skiepytis gali tik tuomet, kai sveikatos būklė pagerėja.
Kaip veikia skiepai
Jei vos pasiskiepijus susergama gripu, nereikėtų skubėti kaltinti vakcinos neefektyvumu, nes pasiskiepijus imunitetas šiai ligai susiformuoja maždaug per 2 savaites.
„Kai sveiki žmonės paskiepijami gripo vakcina, jų organizmas pradeda gaminti antikūnus, ir mūsų organizmas nuo gripo viruso būna apsaugomas visą sezoną.
Tačiau vyresnio amžiaus asmenų ir asmenų, kurių imuninė sistema nusilpusi, organizmas negali po skiepijimo pagaminti tokį pat kiekį antikūnų kaip jaunesnių ir turinčių stiprią imuninę sistemą žmonių, todėl jie gali susirgti lengva arba sunkia forma, tačiau išvengs sunkių gripo komplikacijų“, – aiškina specialistė.
Nors daugelis nuogąstauja, kad skiepai dėl savo šalutinio poveikio gali sukelti nemalonių negalavimų, A.Skrickienė patikina, kad dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos į skiepą yra lengvos, trumpalaikės ir nereikalaujančios gydymo:„Inaktyvuotos vakcinos dažniausiai sukelia vietines reakcijas: paraudimą, patinimą, skausmą injekcijos vietoje.
Pasitaiko ir tokių reakcijų į skiepus kaip karščiavimas, bendras silpnumas, mieguistumas, nuovargis. Tačiau šie simptomai paprastai trunka ne ilgau kaip 2–3 dienas, o gripas dažniausiai trunka ilgiau nei savaitę.“
A.Skrickienė primena, kad pasiskiepyti gripo vakcina ypač aktualu žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Nuo 2007 metų Lietuvoje valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos rekomenduojamų rizikos grupių asmenys.
Tai 65 metų ir vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose žmonės bei nėščiosios ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad nors skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė nuo gripo, tačiau labai svarbu nepamiršti ir nespecifinių profilaktikos priemonių: dažnai plautis rankas, prisidengti burną čiaudint ar kosint, reguliariai vėdinti patalpas, dažnai liečiamus paviršius valyti drėgna šluoste.
Ji taip pat primena, kad gripu sergantys žmonės turėtų likti namuose ir nekontaktuoti su sveikaisiais, vengti masinių susibūrimo vietų.
