Pasaulinės insulto dienos, kuri minima spalio 29-ąją ir Pasaulinės trombozės dienos, minimos spalio 13-ąją, proga, Lietuvos žmones pasiekė gera žinia, – jiems, kaip ir kitų Europos šalių gyventojams, pagaliau bus kompensuojami efektyvūs šiuolaikiniai kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai.
Nuo lapkričio 2 dienos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu šalies gyventojams bus kompensuojama 80 proc. naujųjų geriamųjų antikoaguliantų bazinės kainos.
Šokiruojanti statistika
Per metus Lietuvoje insultą patiria apie 12-13 tūkst. žmonių, iš jų išeminį insultą – apie 10-11 tūkst., kuomet užsikemša kraujagyslė ir smegenys neaprūpinamos deguonimi.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Neurologijos centro profesorius habil. med. dr., prof. Dalius Jatužis spaudos konferencijoje teigė, kad išeminis insultas šalyje sudaro apie 85 proc. visų insultų.
„Tai ūminis smegenų pažeidimas, kada galvos smegenų kraujagyslę užkemša trombas, atkeliavęs iš širdies, dėl ko žmogus staiga praranda kalbą, gebėjimą valdyti galūnes, regėjimą, koordinaciją.
Išeminiai insultai yra patys sunkiausi, nes trombas, atkeliavęs į smegenis iš širdies yra didelės apimties bei masės, jį ištirpinti vaistais ne visuomet pavyksta“, – sakė Dalius Jatužis.
Pavojingas širdies ritmo sutrikimas
Prieširdžių virpėjimas – pagrindinė trombų susidarymo priežastis ir maždaug 20-30 proc. ligonių dėl prieširdžių virpėjimo patiria insultą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habil. med. dr., prof. Audrius Aidietis nurodė, kad Lietuvoje yra maždaug 35 tūkst. žmonių su prieširdžių virpėjimu.
„Dažnai žmonės jaučia insulto pradžią ir jei prieširdžių virpėjimas trunka daugiau negu dvi paras, atsiranda labai didelė rizika, kad kairiajame prieširdyje susiformuos krešulys ir 80 proc. tikimybė, jog jis iš širdies nukeliaus į smegenis.
Kada šis didelis krešulys nukeliauja į smegenis, 25 proc. žmonių numiršta mėnesio laikotarpyje, 25 proc. numiršta metų bėgyje, o likusieji 60 proc. tampa neįgaliais.
Apsisaugoti nuo to galima skiriant vaistus, kurie mažintų kraujo krešumą ir jau nuo lapkričio 2 dienos bus kompensuojami nauji vaistai“, – aiškina Audrius Aidietis.
Nauji vaistai
Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė tikino, kad šie nauji kardiologiniai vaistai buvo teigiamai įvertinti anksčiau ir džiaugėsi, jog atsirado finansinės galimybės juos kompensuoti.
„Šie trys nauji vaistai valstybei kainuoja daug – virš 5 mln. eurų per metus, pacientų, kurie gaus šiuos vaistu, yra dešimtys tūkstančių.
Nauji vaistai bus skirti pacientams, kurie prieš tai buvo gydyti šiuo metu kompensuojamu vaistu Varfarinu, tačiau jiems toks gydymas neefektyvus. Šių vaistų privalumai tokie, kad nereikės eiti į gydymo įstaigą ir kas mėnesį daryti tyrimus dėl kraujo krešėjimo, nereikės nuolat reguliuoti vaistų dozės, kaip šiuo metu yra su Varfarinu.
Taip pat vartojant naujus vaistus yra mažesnė perdozavimo tikimybė ir tai bus patogiau tiek pacientams, tiek gydytojams, kadangi apsilankymų gydymo įstaigose tokiu atveju tikrai sumažės“, – sakė Gita Krukienė.
