41-erių gydytoja Anushua Gupta buvo atvežta į ligoninę pereitų metų balandžio pirmą, o po keturių dienų jos būklė stipriai pablogėjo ir teko ventiliuoti plaučius. Tada ji dviems mėnesiams paniro į komą, o jos gyvybė buvo palaikoma aparatais.
Jos vyrui buvo pasakyta, jog ji tikriausiai neišgyvens. Galiausiai, ji ėmė pamažu atsigauti ir sveikti. Prisimindama savo siaubingą patirtį, šeimos gydytoja iš Češyro grafystės pasakojo: „Giliai mintyse jau maniau, kad atėjo paskutinioji, kad nebepamatysiu savo dukrelės, nematysiu kaip ji auga, nenugyvensiu gyvenimo su savo vyru. Jaučiausi siaubingai“.
Dabar ji yra pilnai pasiskiepijusi ir sveiksta, bet nori, kad žmonės išgirstų jos istoriją ir būtų atsargūs, nes „dar neišbridome iš šio liūno“.
Užsikrėtė pernai per pirmą koronaviruso bangą
Moteris sakė, kad užsikrėtė pernai per pirmą koronaviruso bangą, o greitai jos būklė pablogėjo taip, kad dėl deguonies trūkumo prasidėjo haliucinacijos, rašo mirror.co.uk
Ją pervežė į intensyvios terapijos skyrių ir, sukėlę dirbtinę komą, pajungė prie plaučių ventiliavimo aparato. Tikimybė išgyventi buvo nedidelė.
„Pradėjo pildytis mano didžiausios baimės. Paskambinau vyrui ir prašiau parodyti mūsų pusantrų metų dukrelę Arianą, nes aš jos tikriausiai daugiau nebepamatysiu. Lankyti ligonius buvo draudžiama, tad visas bendravimas vyko tik vaizdo skambučiais. Mane apėmė siaubas. Turėjau ją pamatyti prieš pajungiant mane prie ventiliavimo aparato. Nebuvau tikra, ar aš juos vėl pamatysiu“.
Gydytoja komoje išbuvo du mėnesius, o jos gyvybę palaikė aparatai, nes moters būklė buvo kritinė.
Ji pasakojo: „Gydytojai pasikvietė mano vyrą pasikalbėti apie mano tolesnį gydymą, nes man negerėjo. Tuo metu atrodė, kad aš neišgyvensiu. Dabar dauguma gydytojų tvirtina, jog stebuklas, kad aš išgyvenau. Sunku sutuoktiniui girdėti, kad jo žmona gali neišgyventi. Laimei, po kelių dienų man pradėjo gerėti“.
„Dabar gyvenimą vertinu kitaip. Kiekviena diena yra palaima“, − pridūrė ji.
Kelias išgijimo link buvo labai sunkus
Dr Gupta buvo viena pirmųjų pacientų JK, kuriems gydyti buvo taikomas ekstrakorporinis membranos prisotinimas deguonimi (ECMO), naudojant specialią įrangą, kuri visiškai perima plaučių funkciją − tai paskutinė išeitis.
Gydytoja sako, kad nors ECMO ir išgelbėjo jos gyvybę, tačiau kelias išgijimo link buvo labai sunkus.
„Pabudusi iš komos, supratau, kad praradau balsą. Negalėjau kalbėti, negalėjau nuryti, negalėjau pajudinti nei rankų, nei kojų. Jaučiausi lyg suparalyžiuota“, − pasakojo moteris.
„Traumuoja vien buvimas intensyvios priežiūros skyriuje, ypač kai prabundi, o aplink vien prietaisai... tačiau mane labai palaikė kolegos, visos personalo komandos. Mane palaikė vyras, dukra... kai grįžti namo, tik šeima palaiko tavo dvasią“.
Dr Gupta sako, kad pagaliau gali pamažu daryti tai, kas teikia džiaugsmo – gaminti valgyti, dainuoti su dukrele, kuriai dabar jau 2,5 metų.
„Pasakoju ne dėl to, kad žmonės išgirstų siaubo istoriją, noriu, jog jie suvoktų, kad šis virusas labai gerai mutuoja ir prisitaiko. Visi turi suprasti, kad iš liūno dar neišbridome ir tai dar ne pabaiga“.
