„Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierę, Ukrainos Respublikos valstybinio Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordino kavalierę, Popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Ukrainoje atminimo, Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto jubiliejinų Taraso Ševčenkos ir Ivano Franko, Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo – „Tarnaukite Lietuvai“, Kupiškio rajono savivaldybės mero garbės ženklu: „Už nuopelnus Kupiškiui“, popiežiaus Pranciškaus lankymosi Baltijos šalyse atminimo medalininkę, rašoma Lietuvos edukologijos universitetų Alumnų draugijos pranešime spaudai.
Aldona Vladislava Vasiliauskienė buvo įvertinta Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sidabro Garbės ženklo „Už nuopelnus“, visuomeninės organizacijos „Ukraina-pasaulis“ aukščiausiojo apdovanojimo – Aukso žvaigždės ordinu, šios organizacijos Garbės diplomu, ji buvo pirmoji ne ukrainietė, kurios veikla taip įvertinta.
Lietuva neteko iškilios mokslininkės
Velionės Aldonos Vladislavos Vasiliauskienės vaikystė buvo kupina išgyvenimų. Ji gimė Galvydžiuose buv. Svėdasų valsčius. Jos tėvai – tėvelis Vladas Pajeda (1912–1982) – ūkininkų sūnus, partizanas ir tremtinys, 1944 m. suimtas, kalintas ir išvežtas į lagerį, o mamytė Ona Žiogūnaitė-Pajedienė (1918–1999), slapstėsi nuo tremties. Brolis Eugenijus Pajeda, seserys Ona Pajedaitė ir Sigita Pajedaitė. Teta (tėvo sesuo) Ona Pajedaitė (1925–2016) – pedagogė, fotomenininkė.
Šeimai dėl sovietinės valdžios persekiojimų išsiblaškius, nuo 1948 m. augo su mama Skapiškyje (Kupiškio r.) pas tetą (tėvelio seserį) Viktoriją Žiogūnaitę, klebono kanauninko Nikodemo Kasperiūno (1872–1956) šeimininkę. Tik po 12 metų Aldona pirmą kartą pamatė ir susitiko su iš tremties sugrįžusiu tėveliu.
Aldona Vladislava Vasiliauskienė mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, įgijo kanklininkės specialybę. 1964–1975 m. dirbo pedagoginį darbą įvairiose Vilniaus mokyklose. Buvo sukūrusi šeimą su Jonu Vasiliausku (a. a.) augino dukrą Renatą. Ji 1967–1974 m. neakivaizdžiai su pagyrimu baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo istorikės išsilavinimą.
1975–2006 m. A. Vasiliauskienė dirbo Vilniaus universitete. 1975–1979 m. ji buvo Istorijos fakulteto SSRS istorijos katedros vyresnioji laborantė, 1979–1992 m. – Lietuvos SSR istorijos katedros vyresnioji laborantė.
1990 m. Vilniaus universitete ji apsigynė disertaciją „Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai senąja baltarusių kalba (paleografija, chronologija, diplomatika)“, buvo istorijos mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota humanitarinių mokslų, istorijos daktarė.
1992–1997 m. ji dirbo Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros vyresniąja mokslo darbuotoja. Kiek laiko ji buvo ir Religijos studijų ir tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja.
2004–2010 m. ji buvo Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Šiaurės Lietuvos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, 2006–2008 m. – ir Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros docentė, skaitė specialų kursą magistrantams.
1990–2015 m. Aldona Vladislava Vasiliauskienė buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė, šios Akademijos metraštininkė (nuo 1991 m.). 1992 m. ji organizavo šios Akademijos Istorijos mokslų sekciją ir 1992–2008 m. buvo šios sekcijos pirmininkė.
Šviesios atminties velionė Aldona Vladislava Vasiliauskienė buvo Lietuvos katalikių moterų sąjungos (draugijos) garbės narė, jos neįkainojamas indėlis yra į šios organizacijos veiklą. Nuo 1992 m. iki šiol ji tyrinėjo Lietuvos katalikų intelektualinį sąjūdį, Lietuvių katalikų mokslo akademijos ir jos narių veiklą.
Ji buvo Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ redakcinės kolegijos narė. A. Vasiliauskienė buvo žymių Lietuvos asmenų: prelato Mykolo Krupavičiaus, Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio, Dievo tarnaitės Barboros Umiastauskaitės-Žagarietės, Dievo tarno kunigo Alfonso Lipniūno – atminimo įamžinimo komisijų narė.
Nuo 2001 m. Aldona Vladislava Vasiliauskienė susidomėjo ukrainistikos tematika, tyrinėjo lietuvių ir ukrainiečių istorinius ir kultūrinius ryšius, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją bei veiklą Lietuvoje ir Ukrainoje. Ji buvo viena iš Lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacijos kūrėjų bei pirmoji jos prezidentė (2000–2008 m.).
Aldona Vladislava Vasiliauskienė taip pat buvo Lvovo (Ukraina) nacionalinio Ivano Franko universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja, 2006–2008 m. šiame universitete skaitė specialų kursą, yra šio universiteto bibliotekos mokslinio leidinio „Knygotyra ir informacinės technologijos“ redakcinės kolegijos narė.
2005 m. jos iniciatyva buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Šiaulių universiteto ir Lvovo nacionalinio I. Franko universiteto.
Velionė buvo drąsi ir ryžtinga vykdydama jai Dievo pavestą misiją įamžinti bažnyčios iškiliuosius dvasininkus. Jos neįkainojamas indėlis yra įamžinant Vilniaus Arkivyskupo Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mečislovo Reinio atminimą Rusijoje federacijoje, Arkivyskupo tremties ir žūties vietoje Vladimire ir Lietuvoje.
Jos pastangų dėka buvusiame Lietuvos Edukologijos universitete dabar VDU švietimo akademija buvo įrengta Dievo Tarno Mečislovo Reinio vardinė auditorija. Iškiliai, gražiai ir prasmingai įamžinta 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro prof. dr. Prano Dovydaičio atminimas.
2001 m. išleista biografija „Akmenuotas patrioto kelias“, Velionės Aldonos Vladislavos Vasiliauskienės pastangų dėka – Pranas Dovydaitis popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo buvo paskelbtas bažnyčios kankiniu, Vilniuje senųjų Rasų kapinėse atidengtas kenotafas su kartu tremtyje žuvusiais 1918 vasario 16-osios Nepriklauomybės akto signatarais Vladu Mironu ir Kaziu Bizausku.
Jos ypatingi diplomatiniai nuopelnai Lietuvos ir Ukrainos valstybių, taip pat garsinant Bazilijonų mokyklą ir vienuolius Bazilijonus.
Aldonos Vladislavos Vasiliauskienės didelis ir platus mokslinis laukas, o jos parašytų monografijos tai atminties paminklas ateities kartoms.
Ji parašė ir išleido knygas: 1980 m. – „Pranė Dundulienė: bibliografija“; 1984 m. – „Stanislovas Lazutka: bibliografija“; 1992 m. – „Lietuvių katalikų mokslo akademija“ (jubiliejinis informacinis leidinys); 1995 m. – „Kai akademikas kunigas Antanas Liuima SJ prabyla...“, „Žvilgsnis į Juozą Girnių“; 1996 m. – „Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai“, „Vilkaviškio vyskupijos ganytojui – 70“ (apie vyskupą Juozą Žemaitį); 1997 m. – „Gyvenimas Dievui ir Lietuvai: daktaras prelatas Juozas Prunskis švenčia 65 metų kunigystės ir 90 metų amžiaus jubiliejų“, „Lietuvių katalikų mokslo akademijos žinynas: LKMA 75-mečiui paminėti“; 1998 m. – „Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas: gyvenimas ir veikla“ (chronologinė rodyklė), „Petro Perkumo idėjų dvasia: 2000-ųjų Kristaus gimimo metų jubiliejų pasitinkant“; 2001 m. – „Mokslo ir idealo keliu“ (profesoriaus Justino Pikūno biografija), „Monsinjoras Jonas Juodelis: biografinė apybraiža“, „Akmenuotas patrioto kelias“ (1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio biografija); 2003 m. – „Arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo ir veiklos datos“; 2004 m. – „Monsinjoras Klemensas Gutauskas: monografija“, „Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai kirilica (paleografija, chronologija, diplomatika)“ (monografija, išleista ukrainiečių kalba); 2011 m. – „Monsinjoras Petras Baltuška: monografija“; 2016 m. – „Juozas Banionis: gyvenimo ir darbų verpetuose“; 2023 m. – „Kunigas Julijonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas: monografija“.
Ji sudarė ir išleido straipsnių rinkinius „Filosofijos daktaras kunigas Juozapas Čepėnas“ (2001 m.), „Prelatas Mykolas Krupavičius“ (su Edvardu Kriščiūnu, 2007 m.), viena paskutiniųjų 2025 m., išleista biografija: „Tarnauti žmonėms – Tai Tarnauti Dievui“ (apie kunigą Vytautą Rapalį minint jo jubiliejų). Ji buvo viena iš leidinio „Pirmasis Lietuvos Statutas. Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis“ (1991 m.) rengėjų. Publikuota daugiau kaip 900 straipsnių periodikoje.
Už savo darbą sulaukė išskritinio įvertinimo
Gerbiama šviesios atminties Aldona Vladislava Vasiliauskienė yra gavusi du popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimo raštus (2005 m. rugsėjo 30 ir lapkričio 20 d.), popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Ukrainoje atminimo medaliu (2001 m.), popiežiaus Pranciškaus lankymosi Baltijos šalyse atminimo medaliu (2018 m.).
Ji laimėjo antrąją vietą (2000 m.) ir pirmąją vietą (2006 m.) konkursuose, kuriuos paskelbė „Lietuvių balsas“ (JAV). A. Vasiliauskienė buvo apdovanota „Giedros“ korporacijos (JAV) premija kaip lietuvė moteris, pasižymėjusi krikščioniškų idealų tarnyboje (2000 m.), Prano Dovydaičio premija (2001 m.).
Velionė Aldona Vasiliauskienė buvo apdovanota: ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2016 m.), Ukrainos Respublikos valstybiniu Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu (2006 m., pirmoji lietuvė, pelniusi tokį apdovanojimą), Popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Ukrainoje atminimo medaliu (2001 m.) bei Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto jubiliejiniais Taraso Ševčenkos ir Ivano Franko medaliais (2005 m.).
Jai skirtas Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ (2018 m.). Šviesios atminties Aldona Vladislava Vasiliauskienė yra gavusi organizacijos „Ukraina-pasaulis“ aukščiausią apdovanojimą – Aukso žvaigždės ordiną (2006 m.) ir tapo pirmąja ne ukrainiete, kurios veikla taip įvertinta, taip pat buvo apdovanota šios organizacijos Garbės diplomu (2003 m.).
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ją apdovanojo sidabro Garbės ženklu „Už nuopelnus (2005 m.). Ji taip pat buvo apdovanota Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Padėkos raštu už diplomatinę veiklą (2006 m.).
Už ypatingus nuopelnus garsinant Bazilijonų mokyklą ir vienuolius Bazilijonus Bazilijonų mokykloje atidaryta vardinė A. Vasiliauskienės klasė (2013 m.).
Ji apdovanota Kupiškio rajono savivaldybės mero garbės ženklu „Už nuopelnus Kupiškiui“ (2009 m.), pelnė Kupiškio rajono savivaldybės prizą „Už nuopelnus kultūrai“ nominacijoje „Už Kupiškio krašto kultūros garsinimą, reprezentavimą, kultūrinę ir aktyvią kraštotyrinę veiklą“ (2016 m.).
Tikrai yra prasminga, kad mūsų visų brangi Aldona Vladislava Vasiliauskienė savo gyvenimo kelionės pabaigoje, būdama medikų priežiūroje stengėsi dirbti į žemiškąjį pasaulietiškąjį gyvenimą, norėdama rašyti recenzijas ir pradėti naujas knygas. Vis tik, liko nebaigti darbai, neišsakytos mintys.
Ji ramiai aprūpinta visais šventais sakramentais ir apsupta Dieviško ramumo užmigo amžinu miegu – Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos, kurią įkūrė tėvas Mykolas Sopočka kaip atsaką į sesers Faustinos Kowalskos apreiškimus, sesers Michailos Rak įkurtame palaimintojo Mykolos Sapočkos hospise.
„...Dievo išrinktiesiems gyvenimas nenutrūksta – jis tik pasikeičia...“
Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugija reiškia nuoširdžią užuojautą velionės dukrai Renatai, anūkams, proanūkiams, seserims, broliui, artimiesiems, dvasininkams, katalikiškai bendruomenei ir visiems pažinojusiems velionę.
Jos dideli ir gražūs prasmingi darbai nuveikti Lietuvai, Ukrainai ilgai išliks mūsų visų atmintyje, tai bus fundamentalus neįkainojamas ir amžinas velionės atminimas ateities kartoms. Te bus miela Aldute Vladislava Jums lengva ilsėtis Skapiškio žemelėje užbaigus didžius darbus.
Atsisveikinimas su mokslininke
Atsisveikinimas Jonavoje visuomenei vyko 2025 07 13 (sekmadienį) nuo 11.00 val. Jonavos miesto „Rimties namai“ adresu: P. Vaičiūno g. 45, Jonava.
Išlydėjimas iš Jonavos: 2025 07 14 (pirmadienį) 10.00 val. velionės žemiškieji palaikai iškilmingai dvasininkų ir tikinčiųjų bendruomenės bus išlydimi į Skapiškį (Kupiškio rajonas).
Sutikimas Skapiškyje (Kupiškio r. sav.): 2025 07 14 (pirmadienį) 12.00 val. Skapiškyje gaudžiant Skapiškio m. Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios varpams sutikama gedulinga iškilminga procesija.
Atsisveikinimas Skapiškyje (Kupiškio r. sav.): Velionės palaikai iškilmingai pašarvoti bus 2025 07 14 (pirmadienį) - 12.00 val. – 13.00 val. Skapiškio m. Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje .
Šv. Mišios: Gedulingos iškilmingos laidotuvių Šv. Mišios – 2025 07 14 (pirmadienį) 13.00 val Skapiškio m.(Kupiškio r. sav.) Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje. Palaidojimas: Po Šv. Mišių velionės žemiškieji palaikai bus palaidoti Skapiškio miestelio kapinėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
