Lietuvoje disleksija nustatoma tik mokykliniame amžiuje, kai vaiko gyvenime atsiranda skaitymo ir rašymo praktika. Jos atpažinimas nėra paprastas procesas, nes vaikų gebėjimai vystosi skirtingu tempu. Dėl šios priežasties disleksijos neatpažįstantys žmonės atsiradusius sunkumus supranta kaip vaiko tinginystę.
„Apie disleksiją sužinojau tik prieš porą metų, bet nebuvau labai nustebęs. Nuo mažens mane vedė į visokias vietas, kad nustatytų, kokių turiu sunkumų ir ko man reikia, bet niekada nežinojau, kodėl tai daroma ir, tiesą sakant, man nelabai rūpėjo. Buvau mažas vaikas ir mano galvoje buvo draugai ir žaidimai. Taip, pradinėse klasėse buvo sunku, bet maniau, kad taip yra visiems, kad visiems sunku skaityti ir suprasti, kad visiems reikia pagalbos iš mokytojo, – šypsosi Baltramiejus ir priduria – Nenoriu, kad visi apie disleksiją galvotų kaip apie kažkokį baubą ar prakeiksmą. Visi dalykai, kuriuos man atnešė disleksija, buvo geri.“
Kaip disleksiją pažinti ir atrasti mokymosi būdus bei skirtingas technikas, padedančias lengviau suprasti ir įsiminti tekstus, sužinoti, kokios skaitmeninės platformos bei technologijos gali palengvinti įvairaus turinio prieinamumą – spalio 5 dieną vyksiančiame Neskaitymo festivalyje, kurį organizuoja Lietuvos audiosensorinės biblioteka, remia „Telia“.
„Pakeitęs mokyklą supratau – tai trupučiuką rimta“
Kiekvienam vaikui mokyklos pakeitimas yra sudėtingas, tačiau būtent tada Baltramiejus suprato, kad jo patiriami mokymosi sunkumai nėra įprasti visiems vaikams.
„Kai perėjau į naują mokyklą, vietoj lietuvių kalbos pamokų su visa klase, eidavau pas mokytoją į individualias pamokas. Tada supratau, kad tai trupučiuką rimta ir, kad viską turėsiu daryti kiek kitaip. Nors „kiek kitaip“ buvo ir anksčiau – pradinėse klasėse vietoj to, kad per ilgąją pertrauką eičiau su vaikais į lauką, turėdavau eiti į pamokas mokytis rašyti“, – savo potyrius apibūdina Baltramiejus.
Mokymosi procese gelbsti garsinės knygos
Disleksiją turintys mokiniai mokosi pagal tą pačią mokymosi programą kaip ir jų bendraamžiai. Jiems nedaromos išimtys rašant rašinėlius ar rekomenduojant literatūrą, kurią turi perskaityti. Tiesa, jei vaiko tėvai kreipiasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą – disleksiją turintis vaikas gauna specialistų rekomendacijas, kuriose paprastai būna nurodyta, kad užduotims atlikti turėtų būti skiriama daugiau laiko, pasikartojančios klaidos skaičiuojamos kaip viena, nerekomenduojama skaityti „prieš klasę“, o įprastas knygas patariama keisti garsinėmis.
Deja, kai kurie neperduoda mokykloms informacijos apie savo vaikų disleksiją, galbūt iš gėdos ar tikėdamiesi, kad vaikas „išaugs“ šį sutrikimą. Tačiau disleksija – visam gyvenimui. Šeima ir mokytojai labiausiai padėtų vaikui, jei išmokytų mokytis kitokiais būdais.
„Tam, kad pasiruoščiau kontroliniams, aš ieškau skirtingų būdų mokytis, o ne šiaip skaityti sąsiuvinį ar vadovėlį. Man labai patinka naudoti „Flash cards“ – ant vienos lapelio pusės susirašau klausimus, kitoj pusėj atsakymus, ir taip mokausi. Kartais naudoju dirbtinį intelektą. Labai jo nemėgstu, ypač dėl jo naudojimo mene, kai jis pakeičia menininkus, bet kartais naudoju, nes tiesiog neturiu kitos išeities, – pasakoja Baltramiejus, kuriam kūrybinis menininko kelias labai artimas. – Kai reikia skaityti seniai parašytą lietuvišką knygą, nežinau kodėl taip yra, bet jas be galo sunku skaityti, suprasti ir sekti tekstą, todėl naudoju garsines knygas – skaitau virtualioje bibliotekoje ELVIS.“
Radikaliai skirtingas patirtis dažnai lemia aplinka
Dažnai girdime, kad disleksiją turintys žmonės geba daug geriau atlikti ir įsisavinti dalykus, kuriems skaitymas ir rašymas nėra būtinas, jie pasižymi unikaliais problemų sprendimo gebėjimais. Tarp turinčių disleksiją gausu aktorių ir dailininkų, šį sutrikimą turi vaizdinėmis baldų surinkimo instrukcijomis garsėjančios IKEA įkūrėjas ir, kad ir kaip keistai skambėtų, ne vienas rašytojas, pavyzdžiui garsusis Hansas Kristianas Andersenas.
Žinoma, ne visi turintys disleksiją tampa turtingais verslininkais ar žymiais aktoriais. Ant žemės nuleidžia ir tarp specialistų skambanti frazė – „disleksiją turinčių žmonių pilni kalėjimai“. Kodėl patirtys tokios skirtingos? Daug priklauso nuo aplinkos, kurioje auga ir mokosi vaikas. Jei jis bus nuolat žeminamas, vadinamas tinginiu, tituluojamas „beviltišku“ – galiausiai ir pats tuo patikės. Jei mokytojai ir tėvai padės atrasti jam tinkamus mokymosi būdus ir realizuoti pasislėpusį potencialą – išgirsime visai kitokią istoriją.
„Disleksija man suteikė daug gerų dalykų“
Kalbantis su Baltramiejumi, akivaizdu, kad jis auga teisingoje aplinkoje. „Džiaugiuosi, kad turiu disleksiją, nes ji man suteikė daug gerų dalykų. Turiu daug skirtingų hobių: tapyti, rašyti, groti gitara, megzti, nerti vašeliu. Labai patinka ir gal net labai sekasi generuoti idėjas. Anglų kalba visada buvo paprasta – ir kalbėti, ir suprasti – tik rašyti truputį sunku. Nesu tikras, gal man visa tai patiktų ir sektųsi, net jeigu neturėčiau disleksijos, bet manau, kad ji turi tam įtakos“, – sako Baltramiejus.
„Prieš porą metų nusipirkau drobę, nes tėtis prašė nutapyti jam Norvegijos kalnus. Nelabai pavyko, todėl perdažiau paveikslą savo stiliumi ir supratau, kad man tai labai patinka, labai įdomu. Vėliau nutapiau dar keletą kūrinių, įstojau į J. Vienožinskio dailės mokyklą ir taip, pamažu, į mano gyvenimą atėjo daugiau meno, ypač – tapybos“, – pasakoja devintokas.
Baltramiejaus miniatiūrų paroda – Neskaitymo festivalyje
Antrą kartą Lietuvoje vyksiančio Neskaitymo festivalio programoje – Baltramiejaus Jagmino sukurtų miniatiūrų paroda, taip pat dalyvių lauks improvizacijos, diskusijos ir įvairios dirbtuvės.
„Mokykloje turėjome metinius darbus, labai norėjau visus nustebinti ir sužavėti, todėl nusprendžiau pats pagaminti 600 popieriaus lapų ir visuose juose kažką nupiešti. Taip ir praėjo mano 8 klasė – tualete gaminant ir džiovinant popierių bei piešiant, – juokiasi Baltramiejus. – Tokia miniatiūrų, kurias bus galima pamatyti Nacionalinėje dailės galerijoje, gimimo istorija“.
Visą Neskaitymo festivalio programą galima rasti oficialiame festivalio tinklalapyje neskaitymofestivalis.lt. Renginys nemokamas ir skirtas visiems, besidomintiems disleksija – šeimoms, specialistams, mokytojams, leidėjams.
