Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologų, vien Vilniaus apskrityje per aštuonis šių metų mėnesius diagnozuota 118 lėtinio hepatito C atvejų, kai, pavyzdžiui, pernai per visus metus visoje šalyje jų iš viso registruota dvigubai mažiau – 57 atvejai, rašoma pranešime spaudai.
„Negailestinga statistika rodo, kad kovojame su tyliąja hepatito C epidemija. Ne veltui hepatitas C apibūdinamas būtent taip – žmogus gali ilgą laiką sirgti, bet nejausti visiškai jokių simptomų. Dėl to nemokama patikra, kurią gali skirti šeimos gydytojas, yra didžiulis pasiekimas, galintis išgelbėti daugiau gyvybių. Mes – epidemiologai – raginame visus pasinaudoti šia galimybe ir pasitikrinti dėl savęs bei savo artimųjų“, – sako gyd. epidemiologė Rolanda Lingienė.
Kas gali išsitirti?
Pagal galiojančią tvarką numatyta, kad nemokamai pasitikrinti gali visi šalies gyventojai, gimę 1945–1994 m., kadangi jie potencialiai gali būti užsikrėtę hepatito C virusu, jeigu iki 1993 m. jiems buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai, atliktos chirurginės operacijos ar invazinės procedūros.
Pasitikrinti dėl hepatito C rekomenduojama ir sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis, organų, audinių ir kraujo donorams, asmenims, patyrusiems organų transplantaciją, infekuotiems ŽIV ar turėjusiems daug lytinių partnerių. Šeimos nariams, jei kam nors iš šeimos buvo diagnozuotas virusinis hepatitas C, nėščiosioms ir medicinos įstaigų darbuotojams taip pat rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C.
Tai reiškia, jog žmogus, atvykęs pas savo šeimos gydytoją profilaktiškai ar dėl ligos, gali pareikšti norą išsitirti dėl hepatito C ir šeimos gydytojas paskirs nemokamą tyrimą. Svarbu žinoti jog tyrimas neatliekamas, jei pacientui jau buvo nustatytas teigiamas šio testo rezultatas.
Specialistai primena, kad hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas gali sukelti tiek lėtinį, tiek ūminį kepenų pažeidimą. Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl susirgę virusiniu hepatitu C žmonės dažnai nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Susirgus, ligos simptomai (bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas) dažniausiai pasireiškia po kelių mėnesių. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai.
Infekcijos šaltinis yra hepatitu C sergantis žmogus. Hepatito C virusas paprastai plinta per kraują, rečiau per lytinius santykius, taip pat gimdymo metu serganti motina gali užkrėsti naujagimį. Hepatito C virusas neplinta per motinos pieną, maistą, vandenį ar atsitiktinį kontaktą (apsikabinant, bučiuojantis).
Užsikrėtę hepatito C virusu, 15–45 proc. ligonių pasveiksta savaime per 6 mėn., kiti suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C. Daugumai (70 proc.) pacientų išsivysto lėtinis kepenų uždegimas, kuris per 20–40 metų gali progresuoti į kepenų cirozę ar pirminį kepenų vėžį, tai yra negrįžtamas kepenų pažeidimas.
2020 m. Lietuvoje iš viso registruoti 65 lėtinio hepatito C atvejai, 2021 m. – 57 hepatito C atvejai, 2022 m. – jau per 169 hepatito C viruso sukelto kepenų uždegimo atvejus.
